1 nuotr.Kai XIX a. pagaliau buvo suvokta, kad vaikai smarkiai skiriasi nuo suaugusiųjų, mokslo pasaulis po truputį pradėjo domėtis, kuo dabartinis jaunimas skiriasi nuo laksčiusiųjų tomis pačiomis gatvėmis prieš 20 metų.
XX a. psichologų ir neurobiologų arsenale atsirado daugybė testų, ir štai jau kiekvieną naują kartą jie tikrina pagal daugybę įvairiausių rodiklių: dėmesio, atminties, skaitymo įgūdžių, gebėjimo spręsti uždavinius, bendrąjį IQ ir t.t.
Iki šiol kiekvienos naujos kartos rezultatai būdavo geresni už ankstesnės. Bet kalbant apie Z kartą, vadinamuosius zumerius, statistika nepasiteisino: skaitmeninė karta tapo pirmąja, kuri yra kvailesnė už savo tėvus. Maždaug nuo 2010 metų jų kognityviniai gebėjimai pradėjo silpnėti.
„Žmonės, gimusieji nuo 1997 iki iki XXI. a. 2-ojo deš.pradžios, pagal visus rodiklius surinko mažiau taškų, - sako Melburno universiteto neurobiologas Džaredas Kunis Horvatas (Jared Cooney Horvath). - Nors dabar jaunimas mokykloje praleidžia daugiau laiko negu vaikai XX a."
Dr.Dž.Horvatas neabejoja: kognityvinio vystymosi atsilikimas yra tiesiogiai susijęs su pernelyg didele priklausomybe nuo skaitmeninių technologijų, kurių tikslas - padėti mokytis (Educational Technology).
Viena vertus, tie instrumentai yra naudingi, nes suprantama kalba paaugliams suteikia reikalingos informacijos, bet yra ir trūkumų.
„Žmogaus smegenys nėra pritaikytos mokytis iš trumpų vaizdo įrašų, kuriuos galima pažiūrėti internete, ir skaitant trumpus sakinius, kuriuose glaustai išdėstytos sudėtingos teorijos ir knygos", mano dr.Dž.Horvatas. Pasak jo, žmonės biologiškai yra užprogramuoti mokytis vieni iš kitų ir gilintis į temą.
Jam pritaria ir kiti specialistai: vykstant evoliucijai žmonės išmoko geriausiai įsisavinti informaciją asmeniškai bendraudami, o dabartiniai vaikai su elektroniniais įrenginiais praleidžia daugiau kaip pusę būdravimo laiko.
Tyrimas, apie kurį kalba Dž.Horvatas, buvo atliekamas 80 šalių ir išryškino tendenciją: kuo daugiau technologijų įdiegiama į mokymo procesą, tuo labiau krenta vaikų pažangumas.
Vaikų, kurie naudojosi kompiuteriais 5 valandas per dieną vien tik mokyklinėms užduotims atlikti, rezultatai buvo pastebimai prastesni už tų, kurie mokydamiesi kompiuteriais ir išmaniaisiais nesinaudojo.
Paradoksas, bet patys paaugliai ir jaunimas nesuvokia, kad visa tai yra problema. Jie yra įsitikinę savo sumanumu ir didžiuojasi aukštu intelektu, išsamiomis žiniomis ir plačiu akiračiu. „Kuo protingesniais jie save laiko, tuo iš tikrųjų yra kvailesni", sako dr. Dž.Horvatas.
