1 nuotr.Daugelis žmonių matydami, kaip demokratiniu būdu iškyla autoritariniai prezidentai, kaip iškyla aukšti ir gražūs, bet nelabai protingi prezidentai, kaip aukščiausiose valstybės institucijose klesti korupcija ir melas, o savivaldybės murkdosi čekiukų bylose, abejoja demokratija.
Jeigu jūs manote, kad šiandien turime demokratiją, kad visa valdžia kyla iš piliečių valios, tai reiškia, kad jūs nežinote, kokia ji turėtų būti. Šiuolaikinė demokratija yra teatras. Žmonės balsuoja už politines reklamas, už aukštus ir gražius kandidatus, už pažadus, kurie nebūna įgyvendinami. Tai ne demokratija - tai masinė manipuliacija.
Demokratijos negali būti ten, kur informacija valdoma kapitalo. Žmonės negali laisvai rinktis, kai jų nuomonę formuoja tie, kurie turi didelius pinigus, geriausius psichologus ir žiniasklaidos kanalus. Valdžia nėra žmonių, jei tarnauja užsienio korporacijoms. Tai rinkodaros mašina, kuri tik apsimeta politine sistema.
Negali būti demokratijos, kai dauguma balsuoja neturėdami supratimo apie šių dienų problemas. Jeigu minia nežino, kaip veikia ekonomika, energetika, ekologija, mokslas - ji balsuoja už iliuzijas, kurias kuria politikai.
Tai ne balsavimas - tai aklas spėliojimas. Jeigu jūs norite demokratijos, turite pašalinti sąlygas, kurios ją griauna.
Žmonės turi būti mokomi ne politinių lozungų, o kritinio mąstymo, technologijų, sisteminio supratimo. Demokratija be žinių - tuščias laiko švaistymas. Demokratijos principas: piliečiai turi būti išsilavinę!
Pinigai negali būti valdymo įrankis. Kol egzistuoja ekonominis spaudimas, demokratija bus falsifikuota. Jeigu norite tikros demokratijos, turite kurti aplinką, kurioje informacija nėra perkama ir parduodama.
Kad ir kaip žmonės nenorėtų to girdėti, tikroji demokratija yra neįmanoma ir nepasiekiama. Matematika rodo, kad sistemos, naudojamos demokratijai palaikyti ir lyderiams rinkti, yra ydingos. Ideali demokratijos vizija niekada negali išsipildyti, o matematika nemeluoja.
Vienas seniausių balsavimo metodų pasaulyje yra sistema, kai rinkėjai prašomi pasirinkti vieną kandidatą, o laimi tas, kuris surinko daugiausiai balsų.
Ši sistema, gyvuojanti nuo XIV amžiaus, buvo naudojama Britanijos Bendruomenių rūmuose ir tebėra paplitusi 44 šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, kur ji daro įtaką nacionaliniams rinkimams. Problema su šia sistema yra ta, kad kartais į valdžią išrenkamas ne tas kandidatas, už kurį balsavo dauguma žmonių.
Tai nutiko 2016 m. JAV rinkimuose, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) nugalėjo Hilari Klinton (Hillary Clinton) prezidento rinkimuose, nors gavo mažiau balsų.
2000 m. JAV prezidento rinkimuose Ralfas Neideris (Ralph Nader) „pavogė" balsus iš Alo Goro (Al Gore) ir taip padėjo Džordžui V.Bušui (George W.Bush) laimėti.
Sistema verčia rinkėjus balsuoti strategiškai, o ne už mėgstamą partiją, o tai yra ydinga sistema. Šis spaudimas veda prie valdžios koncentracijos didesnėse partijose.
Alternatyva šiai sistemai yra balsavimas pagal reitingą. Prancūzų matematikas Nikola de Kondohse (Nicolas de Condorcet) 1785 m. pasiūlė sistemą, pagal kurią nugalėtojas būtų tas, kuris gauna aukščiausius reitingus.
Jei nė vienas kandidatas negauna absoliučios daugumos, kandidatas, surinkęs mažiausiai balsų, pašalinamas. Deja, jei pakankamai žmonių vienodai reitinguoja skirtingus kandidatus, tai sukuria aklavietę be aiškaus nugalėtojo.
Per 150 metų po N. de Kondohse mirties daugelis matematikų bandė sukurti tobulą balsavimo metodą.
1951 m. amerikiečių ekonomistas Kenetas Erou (Kenneth Arrow) pademonstravo, kad jei rinkimuose yra trys ar daugiau kandidatų, jokia reitingavimo sistema negalėtų idealiai atitikti visų teisingumo kriterijų.
Ši neįmanomumo teorema, pelniusi jam Nobelio premiją, įformino reitinguoto balsavimo apribojimus. K.Erou pasiūlė penkias balsavimo sąlygas: vienbalsiškumą, nediktatūriškumą, neribotą balsavimo sritį, tranzityvumą ir nesvarbių alternatyvų nepriklausomumą.
Šios taisyklės būtinos racionaliam balsavimui, tačiau jis įrodė, kad joks balsavimo metodas negali jų visų patenkinti.
K.Erou parodė, kad bet kuri reitingavimo sistema, atitinkanti penkias jo sąlygas, gali išrinkti diktatorių ir kenkia patiems demokratijos principams. Todėl sąžiningos balsavimo sistemos matematiškai neįmanoma pasiekti. K. Erou skeptiškai vertino reitinginius rinkimus, tačiau pripažino jų pranašumus.
Demokratija, nepaisant visų jos netobulumų, išlieka geriausiu pasirinkimu. Ji yra matematiškai neįmanoma, tačiau teisingumo ir atstovavimo principai daro ją vertinga.
Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) taikliai pastebėjo: „Demokratija yra blogiausia iš visų valdymo formų, tačiau nieko geresnio nesugalvota".
