1 nuotr.Kaip praneša Ispanijos portalas „El Espanol", nors daugelis sportuojančiųjų renkasi garsiai leidžiamą muziką tikėdamiesi geresnių rezultatų, moksliniai tyrimai rodo, kad realios naudos tai neduoda.
Nors muzika gali veikti kaip motyvacijos šaltinis, skirtumo tarp maksimalaus ir vidutinio garso paprasčiausiai nėra. Priešingai - per garsiai leidžiama muzika gali būti net pavojinga ir ilgainiui pakenkti klausai.
Kaip teigia žurnale „JAMA Otolaryngology-Head & Neck Surgery" publikuoto tyrimo autoriai, net ir gerokai sumažinus muzikos garsą - iki mažiau nei 3 decibelų - treniruotės intensyvumas nesikeičia. Užtat rizika pakenkti klausai smarkiai sumažėja.
Los Andžele atliktas tyrimas su grupinių treniruočių dalyviais parodė, kad kiek tylesnė muzika - maždaug 88,5 vietoj 91,4 decibelo - leidžia apsaugoti klausą nepakenkiant sportiniam rezultatui.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad itin garsios muzikos motyvacijai ar intensyvumui didinti nereikia. Tai verčia abejoti įprasta sporto klubų praktika, kai muzika ten skamba itin garsiai, tarsi naktiniame klube.
Muzika gali būti puiki pagalbininkė išlaikant dėmesį, ypač per ilgas kardio treniruotes. Tačiau peržengus ribą ji tampa žalinga - pirmiausia mūsų klausai. Be to, muzika tarsi „apgauna" kūną: ji užgožia nuovargio ir skausmo signalus, todėl galime sportuoti intensyviau ir mažiau jausti nuovargį, tačiau su tuo lengva perlenkti lazdą.
Auksinė taisyklė - neviršyti 60 proc. garso, kad apsaugotume klausą. Net ir Pasaulio sveikatos organizacija įspėja: daugiau nei 85 decibelai jau kelia pavojų ir gali ilgainiui lemti klausos silpnėjimą. Be to, per didelė garso izoliacija, atribojanti nuo aplinkos, didina ir traumų riziką - ypač sportuojant lauke ar dirbant su laisvais svoriais.
