1 nuotr.Seimas svarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių parlamentarų parengtas Švietimo įstatymo pataisas, padėsiančias vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos, išsaugoti mokyklą arba bent vieną klasę, kur vidurinio ugdymo programa būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.
Už tai siūlantį projektą, kurį Seimui pateikė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius, antradienį po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė.
Šią iniciatyvą svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, vertins Vyriausybė, o į plenarinę salę ji vėl sugrįš birželio 9 d.
Projekto iniciatorių teigimu, šiuo metu pareiga užtikrinti vidurinio ugdymo programos tęstinumą taikoma tik toms mokykloms, kurios šią programą vykdo valstybine kalba.
„Tuo tarpu mokykloms, vykdančioms ugdymą tautinių mažumų kalbomis, analogiškas reikalavimas nėra nustatytas. Tai reiškia, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija neprivalo užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar klasėje būtų vykdoma tautinių mažumų kalba (išskyrus valstybinės – lietuvių – kalbos mokymą)“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, J. Narkevičiaus teigimu, būtų panaikintos šiuo metu galiojančios, jo manymu, tautines mažumas diskriminuojančios nuostatos.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko J. Narkevičiaus nuomone, ten, kur tautinės mažumos sudaro gyventojų daugumą, moksleiviai turi teisę įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba.
Projektą kartu su J. Narkevičiumi teikia teisingumo ministrė parlamentarė Rita Tamašunienė ir Seimo narys Česlavas Olševskis.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo 17 d. panašios J. Narkevičiaus pateiktos Švietimo įstatymo pataisos nesulaukė Seimo pritarimo po pateikimo, tačiau jos nebuvo atmestos, o grąžintos tobulinti.
