2 nuotr.Jau prieš pasirodant kelnių kostiumams buvo moterų, kurios vilkėdavo vyriškus drabužius. Mergelė karžygė Žana Arkietė, kaip vyras vilkinti šarvus, tapo Šimtamečio karo laikotarpio Prancūzijos istorijos dalimi ir lieka ja iki šiol. Po šimtmečio Dž.Britanijos karalienė Elžbieta I taip pat dėvėdavo vyriškus šarvus. Neatsiliko ir jos bendravardė iš Rusijos: pasakojama, kad imperatorė Jelizaveta Petrovna neatsisakydavo malonumo vilkėti vyriškus kostiumus.
Moteris traukė stipraus vyro įvaizdis, ir jos jį su malonumu „matuodavosi". Tai buvo būtina, kad vyrų pasaulyje jos būtų vyrų pastebėtos, nes moterų tais laikais niekas rimtai nevertino.
Feminizmas ir sportas
Kelnių kostiumo istorija prasidėjo 1851 m. Amelija Blumer (Amelia Bloomer), viena iš sufražisčių judėjimo aktyvisčių, šokiravo visuomenę, viešai pasirodydama su plačkelnėmis. Pretekstu taip „išsišokti" tapo moterų kova už lygias teises. Šis performansas įaudrino protus. Visuomenė nebuvo pasirengusi tokiems radikaliems pokyčiams, bet jie buvo neišvengiami.
Tais laikais daug moterų pradėjo sportuoti, važinėtis dviračiais, rengti iškylas į gamtą. Su sijonais tai buvo nepatogu, o kai kada ir pavojinga gyvybei. Pirmosios kelnės netapo kasdieninio garderobo dalimi, moterys jas mūvėdavo sportuodamos.
Vakarėliai ir reklama
XX a. pirmaisiais dešimtmečiais madai didelę įtaką padarė Sergejaus Diagilevo baleto sezonai rytietiška tematika. Moterys pradėjo mūvėti „rytietiškas" kelnes, bet tik per kostiumuotus vakarėlius. Kasdieniniame gyvenime tokia apranga visuomenės požiūriu buvo smerktina.
Po dešimtmečio Koko Šanel (Coco Chanel) viešai pasirodė vilkėdama vyrišką kostiumą. Tai buvo ir sėkminga reklamos akcija, ir skandalo priežastis. Kelnės buvo reikšminga K.Šanel karjeros dalis, nors ji pati pirmenybę teikė suknelėms ir sijonams.
Holivudo stilius
Moterišką garderobą kelnėmis rimtai „užkrėtė" Marlena Dytrich (Marlene Dietrich). Jos „palazzo" stiliaus kelnės aukštu juosmeniu tapo kultinėmis. 4-me deš. M.Dytrich dažnai visuomenėje pasirodydavo vilkėdama kelnių kostiumus, o į filmo „Šanchajaus ekspresas" premjerą atvyko su smokingu. Aktorė mėgo sakyti: „Nė viena dama nesisegtų sijono, jeigu žinotų, kokios patogios yra kelnės".
Kita Holivudo garsenybė Ketrina Hebern (Katharine Hepburn) taip pat labiau už sukneles ir sijonus mėgo kelnes. Dėl to jai neretai tekdavo gintis nuo užsipuldinėjimų. Kai kuriuose viešbučiuose jai net buvo uždrausta kelnėtai vaikščioti pro paradinį įėjimą.
Laisvė ir rokenrolas
Nuo 7-ojo deš, pradžios viskas pasikeitė ir kelnės galutinai prigijo moterų spintose. Dizaineris Andrė Kurežas (Andre Courreges) 1964 m. kolekcijose pristatė tiesaus kirpimo kelnes kartu su pailgintais tiesaus silueto švarkais. Tačiau daugelio manymu moteriško kelnių kostiumo atradėjas yra Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent) , kuris 1966 m. moteris aprengė smokingais. Būtent jis įrodė visam pasauliui, kad moteris, vilkinti tinkamai sukirptą kostiumą, gali būti patraukli ir geidžiama.
Stiprios moters simbolis
Nuo 9-ojo dešimtmečio kelnių kostiumas tapo neatskiriama moteriško garderobo dalimi. Tuo metu susiformavo šaltos, bet žavios verslininkės įvaizdis. Moterys pradėjo siekti aukštų pozicijų dalykinėje srityje ir versle. Ryškūs pavyzdžiai - Angela Merkel (Angela Merkel) ir Hilari Klinton (Hillary Clinton), kurios visada vilkėdavo kelnių kostiumus, sumaniai pasirinkdamos audinių faktūras, palaidines ir spalvų gamą.
Šiuo metu kelnių kostiumu nieko nenustebinsi. Moterys mūvi įvairiausių modelių kelnes, o vyrų žvilgsniai vis dažniau krypsta į sijonus, kaip ant pakylų demonstruoja dizaineriai ir nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose. Konservatyvių pažiūrų žmonėms tai atrodo nenatūralu, bet galbūt jie tiesiog nesigilino į istoriją. Mada atliko dar vieną evoliucijos šuolį ir mums lieka tik stebėti, kas bus toliau.
