Vengrijos parlamentas priėmė rezoliuciją, išreiškiančią Lietuvai padėką už paramą, kurią inicijavo „Respublika“ po to, kai Budapeštas patyrė milžinišką Briuselio spaudimą dėl tautines, moralines ir krikščioniškąsias vertybes įtvirtinančios naujosios Konstitucijos.
Už rezoliuciją, kuria pirmiausia dėkojama Vengrijai solidarumą pareiškusiems Lietuvos piliečiams, o taip pat prie šios palaikymo akcijos prisijungusiems Lietuvos politikams, balsavo 327 Vengrijos parlamentarai, prieš buvo vos 8.
Pilietinę Vengrijos palaikymo akciją Lietuvoje inicijavo „Respublika“, pakvietusi skaitytojus pasisakyti, ar vengrai dar turi teisių būti šeimininkais savo valstybėje, ar privalo paklusti Briuseliui atšaukti naująją Vengrijos Konstituciją, įtvirtinančią normalią šeimos instituciją, tautines ir krikščioniškąsias vertybes.
Vengrai nuoširdžiai dėkoja lietuviams, kurie, pasak dokumento autorių, stojo vengrų pusėn jiems patiems sprendžiant savo likimą ir "pasisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę".
Rezoliucijoje sakoma, kad Lietuvos ir Vengrijos žmonių solidarumas, kaip ir 1956 ar 1989-1991 metais, yra bendros atsakomybės už Europos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbiu sąjungininku ir draugu.
"Ačiū, Lietuva!" - tokiais žodžiais baigiamas šis dokumentas.
Atskira rezoliucija Vengrijos Nacionalinė asamblėja paramą išsakė ir Lenkijai, šis dokumentas taip pat sulaukė nemažos paramos - už balsavo 287 įstatymų leidėjai, 42 buvo prieš.
Europos Komisija prieš mėnesį pradėjo teisinę procedūrą prieš Vengriją dėl kelių teisės aktų, kurie esą gali pažeisti centrinio banko, duomenų apsaugos tarnybos ir teisminės sistemos nepriklausomybę. Tiesiogiai pulti Vengrijos Konstituciją Briuseliui, matyt, buvo nepatogu, mat tokiu atveju tektų atsakyti į esminį ir labai nepatogų klausimą: kodėl ES dar stalininė 1949-ųjų Vengrijos Konstitucija buvo priimtina, o štai demokratijos laikais laisvuose rinkimuose išrinktos valdžios priimtoji – ne?
Tačiau oficialusis Budapeštas argumentuotai atremia ir „įstatyminius“ Briuselio priekaištus, pareikšdamas, kad juos lėmė buvusios komunistinės nomenklatūros siekis išsaugoti savo pozicijas, kurias pajudino dešiniųjų vyriausybė.
Vengrijos eilinių žmonių bei politikų dėkingumo Lietuva sulaukė kai „Respublika“ perdavė Vengrijos ambasadai tūkstančius mūsų piliečių parašų, remiančius vengrų tautos suverenitetą. Reaguodami į „Respublikos“ akciją netrukus 25 Lietuvos parlamentarų grupė Seime parengė rezoliucijos projektą "Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo", kuriame pareiškė gerbiantys vengrų tautos "teisėtą apsisprendimą pakeisti dar 1949 metais komunistinio režimo valdymo metais priimtą Konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 metų revoliucijos ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prievarta primestu palikimu".
Rezoliucijos projekte Lietuvos politikai teigia remiantys "Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą siekį puoselėti tradicines vertybes" ir pabrėžia, kad Konstitucija "gina iš vyro ir moters laisvu apsisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu".
Vengrus parėmę Seimo nariai akcentavo, kad "šiuolaikinėje Europoje vykstanti tradicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita lemia rimtus iššūkius nacionalinių valstybių suverenumui" ir rekomenduoja Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui "griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą".
Be to, paramą Vengrijai viešai išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kuris sausio mėnesį Europos liaudies partijai priklausančius ES šalių ministrus paragino išreikšti solidarumą ir paramą Vengrijai.
Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos
piliečių ir Parlamento narių pozicijos prieš tarptautinę kritiką Vengrijai
Nacionalinė Asamblėja išreiškia dėkingumą Lietuvos Respublikos pilietinei visuomenei ir politikams, kurie įvairiomis formomis - parašais patvirtintomis deklaracijomis, įstatymų leidžiamosios valdžios įregistruotu rezoliucijos projektu, viešais pasisakymais ir kt. - išreiškė palaikymą Vengrijos tautai dėl teisės patiems spręsti dėl savo šalies suvereniteto ir apsisprendimo laisvės.
Lietuvos ir Vengrijos žmonės sieja savo likimus, savo kovas dėl nepriklausomybės ir nacionalinio orumo. Lietuvių tautos solidarumas su Vengrijos žmonėmis šiandien, kaip ir 1956 bei 1989-1991 metais, yra iškalbingas: tai yra atsakomybės dėl bendros Europos žmonių laisvės ir Europos ateities išraiška.
Vengrija Lietuvą laiko ypač svarbia sąjungininke sunkiomis akimirkomis ir drauge, pasiruošusia aukoms kovose už stiprios ir vieningos Europos sukūrimą, vykdant savo piliečių valią, pagrįstą solidarumu, lygybe, valstybių narių teisėmis ir orumu, užtikrinant jų gerovę ir saugumą.
Nacionalinė Asamblėja kviečia Pirmininką išreikšti savo pagarbą kolegoms Lietuvoje dėl įregistruotų teisės aktų.
Nacionalinė Asamblėja kviečia Vyriausybę išreikšti dėkingumą Lietuvos Vyriausybei už solidarumą su Vengrija.
Ačiū, Lietuva!
