Europą slegianti ekonominė krizė neaplenkė ir vienos didžiausių ir stipriausių pasaulio ekonomikų. Pasaulio bankas ir Kinijos vyriausybės ekspertai ataskaitoje „Kinija iki 2030 m.“ teigia, kad šalyje kils didžiulė krizė, jeigu vyriausybė nepradės ekonominių reformų.
Kirs stipriai
Kaip skelbiama ataskaitoje, per pastaruosius dešimt metų vyriausybės vaidmuo reguliuojant Kinijos ekonomiką pastebimai išaugo. Dokumento autoriai pažymi, kad Kinijos ekonomikos gerovė daugiausia priklauso nuo šalies BVP prieaugio. Jeigu BVP augimo tempai sulėtės, krizė smogs visam šalies ūkiui.
Ekspertai paragino Kiniją stimuliuoti konkurenciją ir verslą, taip pat transformuoti valstybines įmones į privačios nuosavybės struktūras. Kaip prognozuoja Kinijos vyriausybė, 2012 m. šalies BVP išaugs 8 proc., o nuo 2013 iki 2016 m. ūkio augimas sulėtės iki 6,6 proc. Iki tol net trisdešimt metų Kinijos ekonomika augo 10 proc. per metus.
2011 m. lapkritį pramonės gamyba Kinijoje sumažėjo pirmą kartą per pastaruosius trejus metus. Nuosmukį išprovokavo Europos skolų krizė, sumažinusi Kinijos prekių paklausą. Be to, sugriežtinus monetarinę politiką Kinijoje, sumažėjo ir vidaus vartojimas. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, BVP išaugo 9,1 proc., ir tai buvo blogiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus.
Pasaulio pabaigos nebus
Tačiau ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad pasaulio pabaiga neištiks, esą krizė yra normalus ekonominės raidos reiškinys, kuris galiausiai turėjo pasiekti ir Kiniją. „Niekada nėra buvę, kad ekonomikos plėtros nepertrauktų krizės. Krizės kartojasi ciklais, ir jas išgyvena visos šalys. Tik vienur jos būna gilesnės, kitur ne tokios gilios. Dabar, kai ekonominis pasaulis yra globalus, ir krizės dažniausiai būna globalios. Pastarąją krizę Europos šalys labai skirtingai išgyveno. Lietuvoje BVP krito 15 proc., o Lenkijoje buvo netgi prieaugis“, - pavyzdžių davė ekonomistas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad tai, jog Kinijos ekonomikos augimas užtruko ilgai, yra gana netipiškas reiškinys. „Tačiau tam yra paaiškinimas. Tiesiog Kinija buvo labai atsilikusi agrarinė šalis. O kai ji industrializavosi, galėjo pasinaudoti Vakarų pasaulio pasiekimais. Todėl yra neabejotina, kad tas augimas turėjo patirtį ir nuosmukį“, - Kinijos ekonomikos vystymosi istoriją priminė pašnekovas.
R.Lazutka neneigė, kad ekonominė krizė Kinijoje neabejotinai bus juntama ir visame pasaulyje, tačiau neaišku, kaip smarkiai lems tai, kokio masto ta krizė bus. „Didžiausias Kinijos ekonomikos poveikis yra per kitų šalių importą. Bet paprastai šiuolaikinėje ekonomikoje prekių stygiaus nebūna. Tačiau atsiranda problemų, kai sustoja prekių pardavimas, tada mažinama ir jų gamyba, atleidžiami darbuotojai bei pan. Tai ir yra krizė“, - galimas pasekmes numatė ekonomistas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
