1 nuotr.Žinomam Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) priešininkui Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui patyrus pralaimėjimą rinkimuose, Kyjivas ir blokas tikisi pradėti oficialias stojimo derybas.
„Esame pasiruošę“, – ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į neoficialų ES viršūnių susitikimą Kipro pajūrio mieste Aja Napoje.
ES dar 2024 m. nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina, tačiau Vengrija blokavo pirmojo oficialių derybų etapo pradžią. V. Orbánas savo veto teisino tvirtindamas, kad Ukrainos stojimas kelia didelę riziką ir gali įtraukti ES į karą su Rusija.
Stojimo derybos yra suskirstytos į šešias sritis, apimančias iš viso 32 teminius skyrius, dar vadinamus klasteriais. Derybos dėl kiekvieno klasterio gali būti pradėtos ir užbaigtos vieningu visų 27 ES valstybių narių sprendimu.
Ukraina baigė parengiamuosius darbus ir yra pasiruošusi pradėti keletą klasterių, sakė V. Zelenskis.
Jis pareiškė viltį, kad būsimoji Vengrijos vyriausybė, vadovaujama išrinktojo ministro pirmininko Péterio Magyaro, bus atviresnė Ukrainos atžvilgiu ir kad Kyjivas turės visų ES partnerių palaikymą.
„Dabar atėjo metas žvelgti į priekį ir pasiruošti kitam žingsniui – oficialiai pirmųjų derybų klasterių pradžiai“, – Kipre prasidedant dviejų dienų trukmės susitikimui teigė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.
ES lyderiai lengviau atsikvėpė
Kremliui draugiškas V. Orbanas, kuris nedalyvavo Kipre surengtose derybose, po pralaimėjimo rinkimuose atsisakė kelis mėnesius trukusių prieštaravimų 90 mlrd. eurų dydžio paramos paskolai Ukrainai ir bloko 20-ajam sankcijų Rusijai paketui.
Daugelis ES lyderių palankiai įvertino šį sprendimą, tarp jų – Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Esu labai dėkingas už tai, kad Europos Sąjungos paskola pagaliau buvo patvirtinta“, – nurodė F. Merzas.
Nors daugelis ES gretose tikisi geresnių santykių su Vengrija valdant V. Orbáno įpėdiniui ir mažiau nesutarimų, kai kurie lyderiai nevyniojo žodžių į vatą.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pažymėjo, kad V. Orbánas „ilgą laiką laikė mus įkaitais“.
Be įvykių Ukrainoje, ES lyderiai ketvirtadienį turėjo aptarti karo Artimuosiuose Rytuose padarinius, įskaitant augančias energijos kainas ir susirūpinimą dėl galimo reaktyvinio kuro stygiaus.
Penktadienį pereidami prie vidaus klausimų, ES lyderiai Nikosijoje turėtų aptarti planus dėl bloko būsimo ilgalaikio biudžeto 2028–2034 m.
Pagrindinė kliūtis yra būdai, kaip finansuoti bloko užmojus, įskaitant silpstančio ES konkurencingumo didinimą ir Europos gynybinių pajėgumų tobulinimą, kai daugelis sostinių stokoja lėšų po keleto iš eilės krizių.
Po konsultacijų ES klausimais lyderiai penktadienio popietę susitiks su Egipto, Jordanijos, Libano ir Sirijos atstovais ir aptars bendrus iššūkius.
