1 nuotr.Iranas griežtai atmeta tarptautinį dalyvavimą išminavimo operacijose Hormuzo sąsiauryje, kurį pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį platformoje „X“ parašė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi.
Toks dislokavimas pažeistų galiojantį pagrindų susitarimą, sakė jis. Susitarimas numato, kad atsakomybė už išminavimą tenka tik Iranui, tvirtino viceministras.
Pasak K. Gharibabadi, Teheranas niekada neleistų vykdyti bendros operacijos. Jis taip pat apkaltino Paryžių dar labiau bloginant jau ir taip įtemptą padėtį šiame strategiškai svarbiame Persijos įlankos sąsiauryje.
„Primygtinai patariame Prancūzijai jos dar labiau neapsunkinti savo provokacijomis“, – rašė jis.
E. Macronas aptarė Hormuzo sąsiaurį per Omano sultono Haithamo bin Tariko vizitą Paryžiuje.
„Koordinuodami veiksmus su savo partneriais, nusprendėme bendradarbiauti išminuojant sąsiaurį, siekdami apsaugoti jūrų kelius ir užtikrinti laisvą ir besąlygišką plaukimą per Hormuzo sąsiaurį“, – po susitikimo „X“ paskyroje parašė E. Macronas.
Eliziejaus rūmai taip pat paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad Prancūzijos ir Omano lyderiai „pabrėžė Hormuzo sąsiaurio atvėrimo svarbą ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti laisvą, besąlygišką ir neribotą laivybą, įskaitant tranzitinio plaukimo teisę pagal jūrų teisę“.
„Abi šalys susitarė bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis, siekdamos toliau remti laivybos laisvę ir vykdyti bendras išminavimo operacijas“, – teigiama pareiškime.
Paprašyti patikslinti, Eliziejaus rūmai nenurodė, ar Omanas sutiko palaikyti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą dėl tarptautinės jūrų misijos sąsiauryje pasibaigus visiems karo veiksmams ir ar Prancūzija ir Omanas turi kokių nors tolesnių planų.
Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulyje energijos tranzito maršrutų, kuriuo gabenama didelė pasaulinių naftos ir suskystintų gamtinių dujų atsargų dalis.
