Nuo kada valdžiai parūpo vaikų gerovė?

Anot prezidentės patarėjos teisės klausimais Rasos Svetikaitės, pirmiausia turi būti pasirūpinta ne tėvų, ne kokių nors kitų žmonių, bet būtent vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gerove.

Nuo kada valdžiai parūpo vaikų gerovė? Turi būti kaltinamas Seimas, prezidentė ir Vyriausybė. Kad nesudaro sąlygų savo piliečiams pasirūpinti vaikų gerove. Valstybė, kuriai rūpi vaikų gerovė, nebūtų apkarpiusi vaiko išmokų. Valstybė, kuriai rūpi vaikų gerovė, nepaliktų jų tėvų bedarbiais ar skurdžiais. Nepriverstų tėvų emigruoti. Į tą pačią Norvegiją. Valstybėje, kuriai rūpi vaikų gerovė, nedarbas nesiektų 11,2 proc. Ir 11 proc. gyventojų nevartotų antidepresantų. Valstybėje, kuriai rūpi vaikų gerovė, netrūktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Netektų į darželį užregistruoti vos gimusio ar dar net negimusio vaiko. Ir vis vien abejoti, ar vaikas į darželį pateks. Valstybė, kuriai rūpi vaikų gerovė, nepirmauja Europoje nusižudymų skaičiumi. Valstybė, kuriai rūpi vaikų gerovė, neuždarinėja kaimo mokyklų. Ir užtikrina visiems vienodai prieinamą, nemokamą užklasinę veiklą. Sporto, meno ar kitokius būrelius.

Tad ko dabar krokodiliškai virkauti dėl vieno mažamečio. Jei valdžia chroniškai nesirūpina Lietuvoje dar užsilikusiais mažamečiais. Norvegai, jei pakliūtų į mūsų gyvenimo sąlygas, jau spręstų ne gerovės klausimą, bet fizinio išlikimo dramą. Stebėtųsi, kodėl mes nenykstame kaip pandos. Kaip mes, gaudami mažiausius euro zonoje atlyginimus, dar sugebame išgyventi. Kaip dalis vaikų užauga neturėdami savo atskiro miegamojo. Ir atskiro žaidimų kambario. Europa rūpinasi dėslios vištos gerove, paršiukų žaislais. O pas mus iš darbų išgrūdamos moterys, jei jos „apsikrauna vaikais“.

Valstybėje, kurioje tikrai rūpi vaiko gerovė, aplink paauglių specialius socializacijos centrus neslankioja neaiškūs tipai. Paauglės neparsidavinėja už maistą ar kelis litus. Tad nereikia progiškai karksėti apie kažkokią gerovę. Vaiko. Tėvo. Motinos. Nes Lietuvą valdžiusios ar valdančios valdžios tokios gerovės nekūrė. Atvirkščiai. Šeimas alino, draskė. Metodiškai didino socialinę atskirtį. Pavertė savo piliečius kitų valstybių mulais. Kad turtingesnės valstybės iš jų dar ir tyčiotųsi. Žiūrėtų kaip į trečiarūšius. Kaip autistai nesuprastų mūsų emocijų.

Gerovė yra gyventi savo krašte. Saugiai. Su tėvu, motina, broliais ir seserimis. Kalbėti savo kalba. Gerovė - kai tavo tėvai jaučiasi socialiai saugūs. Pragyvena neardami viršvalandžių. Apsieina be pašalpų. Neprašo socialinio būsto. Bet ne žmonės kalti, kad politikai kūrė ir sukūrė pašalpinę, socialiai išbalansuotą valstybę. Kur būti sąžiningam - tai būti kvaišeliu. O būti sukčiumi - mokėjimas gyventi. Jei verta piketuoti, tai ne prie Norvegijos ambasados. Mamos turi kaltinti Lietuvos valdžią. Paduoti į teismą. Kodėl sukūrė žmogui nepalankią valstybę. O suaugusių piliečių joks norvegas nei įdukrins, nei įsūnys.