respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie vilnos kirpėjus

(141)
Publikuota: 2023 vasario 24 10:50:40, Gintaras Furmanavičius, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Tikriausiai nėra Lietuvoje žmogaus, kuris neturėtų reikalų su bankais. Tyliai tyliai beveik visi lietuviški bankai buvo iškelti už skliaustų ir panaikinti, o visas valstybės finansų sektorius buvo atiduotas valdyti skandinavams. Tai buvo daroma labai nuosekliai ir kryptingai. Prasidėjo tai tuo pačiu metu, kaip ir kitos Lietuvos bėdos, valdant uoliai KGB mokinei Daliai Grybauskaitei.

 

Ar dar kas nors prisimena stiprius lietuviškus bankus, tokius kaip Lietuvos taupomasis bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas? Arba labai tendencingai sunaikintus jau po Nepriklausomybės atkūrimo atsiradusius Litimpex ar Lietuvos akcinį inovacinį banką? Tikriausiai nelabai, nes jų dingimas iš Lietuvos finansų peizažo buvo gerai paruošto plano dalis.

Ką tik po inauguracijos pradėjusi savo naujo darbo savaitę Lietuvos nèDalia pranešė, kad pirmojo savo vizito vyks ne pas kaimynus, kaip priimta diplomatiniuose protokoluose, o į Švediją, kur susitiko ne tik su vietos valdžia, bet ir su bankų atstovais. Grįždama pakeliui simboliškai aplankė Latviją, ką įpareigoja minėtas diplomatinis protokolas - po inauguracijos aplankyti artimiausius kaimynus. Man jau seniai kirba klausimas - kodėl gi vietoj Švedijos, kuri nėra mūsų kaimynė, nebuvo pasirinkta viena įtakingiausių rytų valstybių visoje Europos Sąjungoje Lenkija?

Šito mes niekada nesužinosime ir galime tik spėlioti. Tačiau akivaizdu, kad po šio vizito skandinavų bankams pradėjo augti sparnai. Aš SEB banko, kuris tuomet buvo Vilniaus banku klientu tapau 1994 metais, o Swedbank, kuris tuo metu buvo Hansabankas - 1999 metais. Abiejų bankų paslaugomis ilgus metus mielai naudojausi ir buvau labai patenkintas. Tačiau po minėto prezidentės reveranso viskas lėtai, bet labai užtikrintai pradėjo keistis. Ir tikrai ne kliento naudai.

Po to užgriuvo pasaulinė finansų krizė ir skandinavų bankai parodė savo tikrąjį veidą, krizę Lietuvos ekonomikoje dar pagilindami. Apie tai jau šimtai tekstų prirašyta ir kas tuo domėjosi, puikiai žino, apie ką aš kalbu. Bet žymiai mažiau žmonių žino, kad tiems patiems mus apvogusiems bankams buvo leista dengti savo nuostolius iš pokrizinių metų pelnų, o tai reiškia, kad jie praktiškai buvo atleisti nuo pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Tuo metu įstatymas leido sukauptais nuostoliais mažinti iki 100 procentų apmokestinamojo pelno. Tik 2013 metais buvo pasiūlytos įstatymų pataisos po to, kai kilo triukšmas dėl bankų mokamų mokesčių - 2012 metais didžiausi šalyje bankai SEB ir Swedbank pelno mokesčio kartu sumokėjo vos per 3 tūkstančius litų!!! Bankai aiškino, kad tokia suma susidarė dėl mano minėto nuostolių perkėlimo, o galimybė buvo numatyta aukščiau minėtuose įstatymuose.

Aiškintis, kodėl pelningai dirbantys bankai sumoka mažai pelno mokesčio buvo pradėta tik 2013 metų vasaros pradžioje. Kriziniais 2009-2010 metais bankai patyrė nuostolių, tačiau jau 2012 metais uždirbo jau beveik 2 milijardus litų pelno.

Šią istoriją visi jau seniai pamiršo. Tuomet bankai ėmėsi mūsų - savo klientų. Prasidėjo visokiausi įkainių kėlimai, paslaugų teikimo ribojimai, žaidimai su grynaisiais pinigais. Tuo pačiu metu bankų lobistai seime tyliai stūmė įstatymus, pagal kuriuos bet kuri įmonė savo darbuotojams atlyginimus galėtų mokėti tik į sąskaitas. Ir pagaliau 2021 metų gruodis buvo paskutinis mėnuo, kai įmonės darbo užmokestį ar dienpinigius savo darbuotojams galėjo sumokėti grynaisiais.

Nuo 2022 metų sausio 1 dienos visas su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės privalo mokėti tik banko pavedimu į darbuotojo nurodytą savo asmeninę sąskaitą. Beje, siekiant prievarta suvaryti į bankus mus visus, tuo pačiu teisės aktu su darbo santykiais susiję pavedimai ir išmokos į šeimos narių ar draugų sąskaitas taip pat buvo uždrausti.

Tikra aukso gysla, renkant informaciją ir duomenis apie mus bankams tapo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Patys skęsdami rusiškų pinigų plovimo skandaluose skandinavų bankai mus tikrina visais įmanomais būdais: klausimynai su idiotiškiausiais klausimais, nuolatiniai duomenų atnaujinimai, ultimatyvus paslaugų ribojimas - tai toli gražu ne visi patiekalai iš bankų išsidirbinėjimo meniu.

Bankai nebūtų bankai jei neišspaustų vaško ir iš pseudopandemijos. Jos metu buvo uždaryti visi bankų skyriai, o jai pasibaigus su banko specialistu susitikti galima tik iš anksto užsiregistravus į priėmimą. Lygiai taip pat, kaip pas prezidentą ar premjerą. Tai leidžia bankams sutaupyti nemažai veiklos kaštų.

Matydamas kosminius pelnus ir tokį bankų išsidirbinėjimą, 2020 metais Lietuvos Seimas labai nedrąsiai pakėlė jų pelno mokestį iki 20 procentų. Pamatykite, kaip į tai reagavo bankai: „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33% didesniu pelno mokesčiu - esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione. Todėl šią iniciatyvą, neatitinkančią mokesčių teisingumo principo, suprantame kaip neapykantos bankams mokestį", - pranešime 2021 metais teigė Lietuvos bankų asociacija. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad dramatiškai skambantys 33 procentai yra viso labo skirtumas tarp bankams siūlomo 20 procentų ir mūsų visų mokamo 15 procentų pelno mokesčio.

Visiems kyla pagrįstas klausimas: o kur žiūri Lietuvos bankas su savo 697 darbuotojais, kurių vidutinis atlyginimas yra 3278 eurai? Jie patys apie save juk teigia, kad „Lietuvos banko misija yra kurti naudą visuomenei." Bet visuomenė - tai mes!

Ir štai šią savaitę pasirodė Lietuvos banko atstovo pareiškimas mums, avių bandai, nuo kurios vilną jau kelis dešimtmečius noriai kerpa skandinavų bankininkai: „Lietuvos bankas nerekomenduoja sumažinti dažniausiai naudojamų paslaugų ir operacijų kainų, kurias komerciniai bankai, nepaisydami augusių pelnų, pernai pakėlė maždaug trečdaliu".

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius sako, kad patys klientai turėtų būti aktyvesni ir reiklesni „savo bankams" bei naudotis galimybėmis, kurias suteikia „reguliavimas ir konkurencija".

Jums dar mažai? Tai pabaigai jums dar viena citata iš portalo alfa.lt:

„Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 40-60 proc. didesnį grynąjį pelną, o šie metai gali būti dar palankesni - bankai galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Nors sparčiai augino pelnus, didieji komerciniai bankai pernai maždaug 30 proc. didino dažniausiai naudojamų paslaugų ir operacijų įkainius."

Kaip ir nėra ką pridurti.... Gal tik šią Mahatma Gandi mintį: „Pasaulis yra pakankamai didelis, kad patenkintų bet kurio žmogaus poreikius, bet per mažas, kad patenkintų žmogaus godumą".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
533
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (141)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate Lenkijos ūkininkų protestą Lietuvos pasienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +1 C

-1 +2 C

-3 +2 C

+1 +6 C

+4 +8 C

+4 +7 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s