Ko reikia, kad baigtųsi karas Ukrainoje?

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, gynybos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS: 

„Esama situacija neleidžia tikėtis karo pabaigos. Nes nei Rusijai karo pabaiga nebūtų naudinga, nei Ukrainai. Tiksliau, šių dviejų valstybių politiniams vadovams. Tam, kad prasidėtų perspektyvesnės derybos, kurių metu būtų galima suderinti susitarimą dėl taikos, turi atsirasti sąlygos, kai viena šalis aiškiai pralaimėtų politikoje, kariniuose tiekimuose, karinėje srityje kitai pusei.

Šiandieninė situacija yra tokia, jog Rusija karinėje srityje ne tik kad nelaimi, bet kai kuriais atvejais pralaimi užimtas teritorijas.

Štai neseniai Ukraina atsiėmė 200 kvadratinių kilometrų, o tai yra 10x20 km dydžio teritorija. Šitame kare, kur per dieną užimama vos po 15 ar 20 metrų (tai - ne mano, o britų ir JAV karo instituto duomenys), tai naujausias Ukrainos pasiekimas yra pakankamai ryškus. Ir pirmas toks nuo karo pradžios.

Tai rodo, kad karas pastaruoju metu neduoda persvaros nė vienai pusei. Rusija kontroliuoja tik tas Ukrainos teritorijas, kurias užėmė pirmosiomis karo dienomis ir kurios Rusijai atiteko tik dėka to, kad į jas įsiveržta iš Krymo. Kai nė vienoje pusėje nėra persvaros, nė vienai eiti į derybas nėra naudinga. Mat abiejose kvepia politinėmis permainomis", - svarstė A.Butkevičius.

Signataras akcentavo, kad delsimas palankesnis yra Ukrainai, nes Rusijos ekonomika vis ritasi žemyn, o Ukrainą palaiko ne tik Europa ir JAV, bet ir arabų kraštai.

„Štai garsioji ukrainiečių sparnuotoji raketa „Flamingo" yra gryna kopija britų ir Jungtinių Arabų Emyratų raketos ir toks gaminys negalėjo atsirasti be tam tikrų susitarimų su arabais. Tad kol ši pusiausvyra išsilaikys, nuolaidų, reikalingų taikai, iš kurios nors pusės tikėtis nereikėtų. Be to, Ukrainos valdžios institucijos turi didžiulį gyventojų palaikymą.

Pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotąsias pajėgas palaiko 98 proc. žmonių. Tai yra labai rimtas argumentas ir toliau išsaugoti kovinius veiksmus kaip pagrindinį politinį svertą", - akcentavo ekspertas.

Lietuvos politikai gąsdina, jog, kaip besibaigtų karas - Rusijos pergale ar taikos derybomis - kiltų Rusijos invazijos grėsmė Baltijos šalims.

„Toks pavojus visada egzistuoja. Jau vien dėl to, kad Putinas savo veiksmuose yra konceptualus. Miuncheno taikos konferencijoje 2007 m. Putinas tiesiai pasakė, kad Rusijos sienos eina Nemunu. Tai yra, jis „užkalė" sienos stulpelius ties linija, kuri atsirado Jekaterinai II ir kai kurioms Europos valstybėms pasidalinus Lietuvos-Lenkijos valstybę. Turint mintyje, kad Putinas savo grasinimus vykdo, natūralu, kad tokios baimės turi pagrindo.

Aišku, nebūtinai juos įvykdys iškart pasibaigus karui. Tačiau tiek britų, tiek vokiečių žvalgybos kalba apie galimą karą su Rusija 2029-aisiais. Viena iš priežasčių, kodėl Europa remia Ukrainą - noras išlošti laiko paruošti Europą gynybai. Natūralu, kad karo atveju didžiausias pavojus iškiltų Baltijos šalims.

Tačiau mobilizavus NATO europinės kolonos pajėgas tokio pavojaus galima išvengti. Todėl lenkai militarizuojasi ne dienomis, o valandomis. Reiškia, viena stipriausių Europos ekonomikų irgi jaučia pavojų", - „Vakaro žinioms" pabrėžė A.Butkevičius.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:

„Vakarų pasaulis ieško įvairiausių būdų, kaip sustabdyti karą Ukrainoje - nuo sankcijų iki saugumo garantijų Ukrainai suteikimo. Bet neranda. Nes viena dalis tinka JAV, kita Europai, trečia Rusijai, ketvirta - Ukrainai, tačiau nėra nė vienos dalies, kuri tenkintų visus. Siūlymų pateikta įvairiausių, bet Rusija nestabdo karinių veiksmų. Ir jos komunikacija nieko gero nežada. Labai sunku tikėtis, kad artimu metu bus rastas galutinis sprendimas.

Visi supranta, kad Rusija vykdo karą, žudo žmones, nori XXI amžiuje atimti Ukrainos teritorijas po įvairiausiomis priedangomis. Ukraina ginasi ir karo pabaigos nematyti. Ukraina supranta: jei atiduotų dalį teritorijos, kiltų neramumai šalies viduje, o Rusija tuo pasinaudotų. Todėl tai nėra sprendimas.

Bet kad karas kada nors pasibaigs, neabejoju. Nė vienas karas nesitęsia amžinai, tačiau kol kas nėra požymių, kad karas baigsis šiemet", - „Vakaro žinioms" dėstė D.Gaižauskas.

Politikas kategoriškai atmeta pasvarstymus, kad Ukrainoje artimiausiu metu turėtų įvykti prezidento rinkimai.

„Kaip užtikrinti normalius rinkimus kariaujančioje valstybėje? Neįmanoma. Kur eis balsuoti esantys fronte? Kas užtikrins rinkimų skaidrumą? Net taikos metu stebėtojai užfiksuoja įvairiausių pažeidimų. Be to, kiek yra pabėgėlių iš Ukrainos, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Kaip jiems užtikrinti balsavimo teisę?

Rinkimus siūlo tie, kurie nori tik dar labiau viską suvelti, nes po tokių rinkimų bus visokių interpretacijų dėl jų skaidrumo, teisėtumo. Todėl Putinas tokį variantą ir siūlo, kvestionuoja Ukrainos prezidento teisėtumą", - svarstė D.Gaižauskas.

Seimo narys negailėjo kritikos žiniasklaidai.

„Žmonės pavargo nuo karo, nes labai daug informacijos apie jį pateikiama - tiek neiškraipytos, tiek propagandos. Žurnalistams trūksta fantazijos, neturi ką rašyti, nors pasaulyje yra milžiniškas progresas moksle, kiek daug įvairiausių atradimų farmacijoje, biochemijoje ir t.t. Tai labai svarbu, ir informacija labai lengvai prieinama šiais dirbtinio intelekto laikais. Tačiau žiniasklaida žino, kad karo temą lengviau prastumti, tai ištisai apie jį ir rašo, transliuoja.

Atsiverskite kad ir didžiausius portalus, tai vos ne šalia vienas kito yra du straipsniai. Vienas - maždaug „Rusija tuoj užpuls NATO ir ją sunaikins", kitas - „Rusija tiek silpna, kad negali su Ukraina susidoroti". Akivaizdu, kad bent vienas iš jų yra klaidingas. Viskas apie karą, žiniasklaidai nesvarbu, kad po tokios neigiamos informacijos lavinos žmonėms dingsta noras dirbti, vaikus gimdyti ir t.t. Man tai primena pandemijos laikus, kai viskas buvo apie COVID-19, niekam nebuvo įdomu, kad žmonės buvo bauginami.

Dabar truputį pamėtėta temų, kurios šiek tiek karo tematiką gali užgožti. Džefrio Epšteino tema, korupcijos skandalai ir karas - manau, artimiausiu metu žongliravimas šiomis „einamomis" temomis užims apie 70 proc. daugumos portalų turinio. O kur tikri įvykiai, skatinantys kurti, keliantys optimizmą... Jie nustumiami į portalo apačią, iki kurios skaitytojai dažniausiai net neprieina. Aišku, apie karą negalima nerašyti, tačiau ne iki tiek, kad žmonės pavargsta ir nieko nebenori", - reziumavo D.Gaižauskas.

Komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas LINKEVIČIUS:

„Gaila, bet reikia pripažinti, kad vyksta laiko tempimas. Nors tai ir neigiama, bet vyksta alinimas, aišku, abiejų pusių, bet labiau Ukrainos, nes ji šiuo atveju silpnesnė, ji yra auka. Tiesą sakant, tikimasi, kad Ukraina galbūt jau pagaliau nustos priešintis ir sutiks su spaudimu.

Tai viešai neigiama, bet matome, kad spaudimas yra ne tik iš Rusijos pusės, bet tam tikra prasme ir iš Amerikos. Štai neseniai prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žinutė Ukrainai buvo (kaip ir spaudimas, galima pavadinti), vis tik susitarti su Rusija. Kažkaip nelabai girdisi spaudimo Rusijai, kad bent šiek tiek sumažintų savo užsispyrimą, nes kategoriški jos reikalavimai tiesiog kartojami - pasiimti visą Donbasą. Kažkodėl jai spaudimo niekas nerodo", - LRT kalbėjo eksministras.

Anot diplomato, Trampas turi savo kalendorių, savo interesų.

„Beje, interesai buvo darkart pabrėžti ir Miuncheno konferencijoje, kad jie yra svarbesni nei tarptautinė teisė ar vertybės. Per dažnai tai kartojama ir reikia žiūrėti interesų. O interesai yra laimėti vidurio laikotarpio rinkimus lapkričio 6 d. ir kad tų rinkimų išvakarėse būtų kuo mažiau problemų", - svarstė L.Linkevičius.

Pasak jo, D.Trampas reikalauja Volodymyro Zelenskio daryti teritorines nuolaidas, tačiau turi spaudimo priemonių, kurios priverstų Putiną daryti nuolaidas dėl karo pabaigos.

„Tų priemonių pilna. Senatoriaus Lindsio Grehemo (Lindsey Graham) iniciatyva parengtos sankcijos, kurias palaikė abiejų partijų senatoriai. Jos būtų aktyvuotos, jei nuspręstų prezidentas Trampas, bet jau ilgą laiką tai nėra daroma. Sankcijos, kurios iš principo kvestionuotų visą Rusijos eksportą, būtų gana skausmingas smūgis ir taip jau braškančiai Rusijos ekonomikai.

Sudėtinga situacija yra ir pačiai Rusijai, ir jai reikia atokvėpio. Taip kad priemonių yra. Jau nekalbu apie paramą ginklais ir gynybinių pajėgumų stiprinimą. Trampas norėtų greičiau pabaigti šaudymus ir pradėti verslą. Tai buvo ne kartą pasakyta. Tai pajutę vadinamieji derybininkai iš Rusijos pusės, tokie kaip Dmitrijevas, tarkime, irgi parengė sąrašą visokių klausimų, kurie gali būti įdomūs Trampo administracijai.

Pavyzdžiui, paminėčiau iškastinio kuro panaudojimą energetikoje, galbūt nusigręžimą nuo vadinamosios gamtai draugiškos ekonomikos, tai taip pat patinka Trampo administracijai, retųjų metalų panaudojimą, pagaliau Amerikos įmonių prileidimą prie dujų ir naftos verslo", - vardino L.Linkevičius.

Pasak jo, V.Zelenskio situacija yra sudėtinga, bet nėra beviltiška.

„Jis jau parodė, kad gali priešintis ir tikrai išlaikys šią žiemą. Nežinau, ar jam būtų ne tik politiškai, moraliai, bet ir apskritai naudinga atiduoti tas teritorijas.

Po Miuncheno konferencijos atsiranda paralelės su 1938 m. Miuncheno sutartimi, kai buvo atiduoti Čekoslovakijos Sudetai, manant, kad Hitleris sustos. Dabar manoma, kad atiduos Donbasą ir sustos Putinas. Labai panašus scenarijus, labai panaši partitūra". - akcentavo eksministras.