3,5 milijono litų už šiukšlių utilizaviną Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui nesugebanti grąžinti sostinės bendrovė „VSA Vilnius“ puolė ieškoti kaltųjų. Ji bedė pirštu į skolą paraginusią grąžinti Vilniaus miesto savivaldybę ir apkaltino ją mistinio monopolininko protegavimu, dėl to net paprašė Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą. Neseniai dėl skolų antrinė „VSA Holdings“ įmonė „VSA Eesti“ buvo išprašyta iš Estijos sostinės Talino. Jei darbo neteks ir holdingo antrinė bendrovė Vilniuje, „VSA Holdings“ aiškiai grės bankrotas.
„Bendrovę „VSA Holdings“ atiduoti skolą Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui paraginome praėjusių metų gruodžio 22 d. Kartu įmonei buvo pranešta, kad jei ji nepadengs įsiskolinimo artimiausiu metu, su ja bus nutraukta sutartis. Neabejoju, kad kreipimasis į prokurorus yra sąmoningai pasirinkta taktika siekiant kuo labiau užvilkinti procesą“, - „Respublikai“ tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkincas.
Jo tvirtinimu, galbūt čia nebūtų ir didelės tragedijos, jei ne viena aplinkybė - dėl finansiškai netvarkingos vienos iš septynių Vilniaus atliekas tvarkančios bendrovės „VSA Vilnius“ veiklos apskričiai gresia prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, kuri dabar yra pagrindinis atliekų tvarkymo sistemos pajamų šaltinis.
Skolininkė ieško kaltų
Bendrovė „VSA Holdings“ ją raginusią padengti pusketvirto milijono siekiančią skolą Vilniaus miesto savivaldybę per žiniasklaidą užsipuolė savaitės pradžioje. Sostinės Justiniškių, Lazdynų, Senamiesčio, Naujininkų, Šeškinės, Šnipiškių seniūnijose atliekas tvarkančios įmonės vadovai savo bėdas stengėsi suversti monopolininkui, kurio, deja, neįvardijo.
„Rinkoje vieša paslaptis, kokios įmonių grupės naudai dirba sostinės vadovybė. Komunalinių paslaugų sektorius sistemingai monopolizuojamas: neabonentinis verslas stumiamas iš sostinės rinkos įvairiais būdais, nepaisant nei teisės aktų, nei investuotojų, nei vartotojų interesų“, - pranešime spaudai svaidėsi žaibais „VSA Vilniaus“ direktorė Jurgita Petrauskienė.
Pareiškime prokurorams „VSA Vilnius“ teigia, kad savivaldybės grasinimai nepagrįsti, nes per krizę sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių esą neleido jai laiku padengti skolos sąvartynui.
„Kreipimesi į prokuratūrą nurodėme šešias faktines aplinkybes, kurios leidžia įtarti, kad savivaldybės administracija piktnaudžiavo viešojo administravimo įgaliojimais, siekdama pašalinti mūsų įmonę iš sostinės atliekų tvarkymo rinkos“, - sakė J.Petrauskienė.
Prokurorai dar tik kibs į darbą, o Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas patenkino kitą „VSA Vilniaus“ prašymą - pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė savivaldybei nutraukti sutartį su bendrove.
Gresia prarasti ES lėšas
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktoriaus E.Vilkinco, iš oficialaus J.Petrauskienės pareiškimo gali net susidaryti įspūdis, kad „VSA Vilnius“ dėl skolos bylinėjasi ne su kuo kitu, o būtent su sostinės savivaldybe. „Bet taip nėra - skolą iš atliekų surinkimo įmonės stengiasi atsiimti Kazokiškių sąvartyno (Elektrėnų r.) operatorė Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras, o sostinės savivaldybė yra tik viena iš keleto savivaldybių, kurios esame šio centro akcininkės“, - sakė E.Vilkincas.
Jo tvirtinimu, iš septynių atliekas iš Vilniaus į Kazokiškes gabenančių bendrovių tiktai „VSA Vilnius“ pasižymi visišku finansiniu nedrausmingumu. „Ši bendrovė už atliekų utilizavimo paslaugas su Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centru neatsiskaito tol, kol neįvyksta ginčas teismuose ir šie nepriima galutinio sprendimo. Sakyčiau, šitaip yra įšaldomos centrui priklausančios lėšos, iš kurių „VSA Vilnius“ kredituoja savo veiklą. Kitaip sakant, kam iš banko už procentus skolintis, jei gali pinigus dykai užlaikyti nemokėdamas pagal sutartį?“ - piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius.
Tačiau kodėl savivaldybė kišasi į iš esmės dviejų ūkio subjektų - „VSA Vilnius“ ir Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro - santykius? „Su visomis septyniomis Vilniuje išskirtines atliekų tvarkymo teises turinčiomis įmonėmis esame pasirašę sutartis, kuriose, be viso kito, numatyta prievolė laiku ir tvarkingai atsiskaityti su sąvartyno operatoriumi. Tačiau „VSA Vilnius“ to nedaro metų metus. Mūsų vertinimu, tai yra akivaizdus sutarties pažeidimas“, - kalbėjo Vilniaus savivaldybės teisininkas.
Bet, anot E.Vilkinco, netgi ne tai svarbiausia. „Vilniaus savivaldybė privalo prižiūrėti, ar tinkamai vykdomos sutartys, nes ta atliekų tvarkymo sistema yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. O viena įmonė, turiu galvoje „VSA Vilnius“, trikdo visą sistemą. Ir ne tik tą, kuri veikia sostinėje, bet ir visoje Vilniaus apskrityje“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas.
ES parama ateina per bankus. „Tačiau šie kelia esminę sąlygą - atliekų tvarkymo sistemos plėtrą kredituos tik tokiu atveju, jei bus tvarkingi pinigų srautai. Todėl „VSA Vilnius“ veiksmai užkerta kelią gauti kreditus. Jų negavus, pavyzdžiui, sustos Kazokiškių sąvartyno antros sekcijos statyba. Kur tuomet sostinė dės savo šiukšles? Bet „VSA Vilnius“ neatsakys už nepanaudotas ES paramos lėšas, nes tą atsakomybės naštą įpareigotos vilkti savivaldybės. Todėl mes privalome veikti“, - tvirtino teisininkas.
Estijoje kompromitavo Lietuvą
Netvarkingi atsiskaitymai, atmestinis atliekų tvarkymas jau pakišo koją vienai iš „VSA Holdings“ įmonių „VSA Eesti“ Estijoje.
Prieš kurį laiką ši lietuviško kapitalo bendrovė laimėjo Talino merijos skelbtą atliekų tvarkymo konkursą Estijos sostinės Kristinės mikrorajone. „Su lietuvių atėjimu siejome daug gražių vilčių. Kristinė yra labai ramus rajonas mūsų miesto centre, kur daug privačių namų. Darbo tikrai nėra tiek daug, kaip tuose mikrorajonuose, kur vyrauja daugiabučiai. Todėl tikėjomės - lietuviško kapitalo įmonė pas mus tinkamai tvarkysis, deja, buvome skaudžiai nuvilti“, - „Respublikai“ dėstė Talino merijos Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoja Nina Safronova.
Atrodo, viena iš „VSA Holdings“ kompanijų kaimynėje Baltijos šalyje elgėsi panašiai kaip ir Lietuvoje. N.Safronovos liudijimu, „VSA Eesti“ nuolat vėluodavo atsiskaityti su vietos sąvartynu, dėl vėlavimų šis atsisakydavo priimti atvežtas atliekas. Kai nebūdavo kur jų vežti, sutrikdavo ir atliekų surinkimas - dėl to į Talino meriją pasipylė gyventojų skundai. Vienu metu kaimynės šalies žiniasklaida net tvirtino, kad Estijos Kristinė tampa panaši į šiukšlėse paskendusį Italijos miestą Neapolį.
Talino valdžia netruko peržiūrėti „VSA Eesti“ veiklą, kuri jai, žiniasklaidos teigimu, pasirodė daugiau nei keista. Aiškėjo, kad lietuviško kapitalo įmonė Talino sąvartynui už atliekų utilizavimą vienu metu buvo skolinga 44 tūkst. eurų (151,8 tūkst. litų), o tai ekonominį pakilimą išgyvenančioje Estijoje prilygsta stichinei nelaimei. Estijos sostinės valdžiai pasirodė keistas ir „VSA Eesti“ vadovų aiškinimas, kodėl įmonė vėluoja išvežti šiukšles iš Kristinės mikrorajono. Lietuviško kapitalo įmonė tikino, kad efektyviai dirbti jai trukdo... darbuotojų trūkumas.
Tokiu aiškinimu estai liko nepatenkinti, todėl Talino valdžia pirma laiko nutraukė sutartį dėl šiukšlių išvežimo.
Kaip „Respublika“ galėjo spręsti iš N.Safronovos kalbos, daugiau lietuviško kapitalo įmonės tvarkyti estiškų atliekų nebesirengia įleisti. „Be sąvartyno, „VSA Eesti“ buvo skolinga ir kitoms Estijos valstybinėms institucijoms, tarp jų - ir Mokesčių departamentui. Dabar skelbiame naują konkursą atliekoms Talino Kristinės rajone tvarkyti. Konkursas rengiamas pagal naujas taisykles, kurios įpareigoja meriją atidžiai tikrinti pretendentų finansinę būklę. Jei bent viena iš jų Mokesčių departamentui bus skolinga bent 100 eurų (345 litų), konkurse neturės teisės dalyvauti. Žinoma, atsižvelgsime ir į ankstesnę įmonės reputaciją“, - kalbėjo Talino merijos atstovė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
