1 nuotr.Jei Lenkija nuspręstų apmokestinti išaugusį energetikos koncerno „Orlen“ pelną, Lietuva analogišką mokestį galėtų taikyti grupės įmonei „Orlen Lietuva“, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu reikia palaukti kaimyninės valstybės sprendimų ir veiksmus koordinuoti.
„Pirmiausia, reikia akcentuoti patį principą, kad šiuo metu būtent naftos perdirbėjai visame pasaulyje gauna didesnes pelno maržas, čia yra faktas. Kitas dalykas, bet kokie veiksmai, orientuoti į viršpelnių suvaldymą, turi būti koordinuojami“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ministras.
„Turime Lietuvos, Lenkijos situaciją, yra „Orlen“ įmonė. (…) Lenkijai įvedus viršpelnių reguliavimą, tikrai siūlyčiau, kad panašiu veidrodiniu principu Lietuva taip pat galėtų elgtis panašiai ir tikrai tokie sprendimai galėtų būti priimti. (...) Logiška turbūt būtų daryti tokį patį ar labai panašų (apmokestinimą – ELTA), galbūt su minimaliais administraciniai skirtumais – skirtingos valstybės, skirtingos teisėkūros sistemos. Tačiau kryptis turėtų būti tokia“, – kalbėjo jis.
Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad dėl to šiuo metu būtų tikslinga palaukti kaimyninės valstybės sprendimų, kitaip, pasak jo, nesuderinti sprendimai galėtų iškraipyti rinką.
„Šiuo atveju turbūt būtų logiška ir racionalu palaukti Lenkijos sprendimų ir tada mes pakankamai operatyviai galėtume sureaguoti, kad neiškreiptume rinkos. Jeigu mūsų sprendimai bus kitokie negu Lenkijos, trumpalaikiame ar vidutinės trukmės laikotarpyje galime susidurti ir su dyzelino trūkumu – tikrai nėra tokia intencija. Tikslas yra turėti kaip įmanoma konkurencingesnę aplinką ir nepažeisti tiekimo saugumo“, – aiškino jis.
Ministras taip pat teigė ne kartą su pačia „Orlen“ aptaręs bendrovės siūlymus.
„Su „Orlen“ įmone tikrai teko bendrauti ir ne kartą, nes tai yra rinkos prognozės, rinkos tendencijos. Kalbėjome, kokie galėtų būti siūlymai ir iš jų pusės. Ne visi tiek siūlymai, be abejo, patenka į mūsų svarstymus, bet tikrai buvo apie tai kalbėta“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Kovo viduryje šalies naftos produktų atsargas kaupianti „Orlen Lietuva“ į rinką išleido 80 tūkst. tonų kuro – 12 dienų rezervą, visas šalies rezervas sudaro 90 dienų.
Tokią galimybę šalims narėms sudarė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.
Taip pat trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui apriboti šalies degalinių galimybes didinti kuro kainas – nuo birželio verslas tai galėtų daryti tik vieną kartą per parą, 10 val. ryte. Tiesa, šiam projektui dar reikės palaikymo Seime.
Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
