respublika.lt

Šviesus rytojus su korupcijos kvapunuotraukos (10)

2020 vasario mėn. 02 d. 10:43:01
Tomas GRAINYS

„Labas, čia rytdiena!“ - su lankytojais džiugiai sveikinasi projekto „Vilnius Connect“ svetainė. „Vilnius Connect“ - tai Geležinkelio ir Pelesos gatvių įrėminta teritorija. Šioje vietoje kartu ir sukursime naująją Vilniaus ašį - tikrus miesto vartus, kuriuose gera bus visiems“, - žada projekto rengėjai. Tačiau su projekto realizavimo užkulisiais susipažinę žmonės sako, kad labiausiai gera bus nekilnojamojo turto vystytojams.

×
nuotr. 5 nuotr.
Ar gali „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška tapti statybininku? Redakcijos archyvo nuotr.

 

„Pirmą sykį apie šį projektą sužinojau 2018 m. liepos mėn. 26 dieną, - prisimena Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus. - Savivaldybės puslapyje pamačiau skelbimą, apie pradedamą rengti detalųjį 33 ha sklypo prie geležinkelio stoties planą. Man sukėlė nuostabą prie šito įstatymo pridėta projektavimo užduotis. Tyrimo ir galimybių studijos? Parašyta - nereikalingos. Strateginis poveikio aplinkai vertinimas - nereikalingas. Sprendinių profesinis vertinimas - nereikalingas. Tai turėkime omenyje, kad šita teritorija yra ypač svarbi miesto plėtrai. Mano galva, čia be tyrimų ir analizės apsieiti neįmanoma.“

Pasak G.Tiškaus, per beveik penkerius komisijos veiklos metus Vilniaus miesto taryba nė karto į ją nesikreipė, patarimų neprašė. Tačiau sostinės savivaldybė atsakė į „Respublikos“ klausimus. Tiesa, atsakė įdomiai. Savivaldybė pareiškė, kad „šiuo metu savivaldybės administracija organizuoja viešąjį pirkimą dėl Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumento parengimo“. Klausimas apie Tyrimo ir galimybių studijas bei Sprendinių profesinį vertinimą buvo ignoruotas.

„Respubliką“ konsultavusių architektūros ir NT specialistų nuomone, esminį vaidmenį šiame projekte vaidina „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). Tiksliau, jų valdoma žemė. Šiuo metu žemę LG valdo patikėjimo teise ir toks teisinis statusas jai leidžia žemę naudoti tik geležinkelio infrastruktūros eksploatacijai. 2018 m. spalio 16 d. įvykusiame Projekto valdymo komiteto posėdžio protokole užfiksuoti atviri posėdžio dalyvių svarstymai, kaip pašalinti šią kliūtį. Projektą kuruojanti LG atstovė Julija Abromavičienė akcentavo, jog įgyvendinant projektą LG galėtų įgyti nuomos teises į žemės sklypą tik sudarius žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Tačiau tuomet žemės plotas priskiriamas tik toks, kokio reikia esamiems statiniams administruoti, kitas turi būti grąžintas NŽT. O grąžinus, NŽT skelbia aukcioną bendrai visiems rinkos dalyviams dėl žemės nuomos teisės.

Atrodytų, viskas gerai. LG grąžina NŽT jai nereikalingą žemę, ją aukcione nusiperka NT bendrovės ir toliau vysto projektą savo lėšomis. Betgi ne, LG tokią galimybę atmeta kaip visiškai nepriimtiną. Iš posėdžio protokolo matyti, kad visiems pasitarimo dalyviams tai „savaime aišku“, apie tai net nekalbama. Svarstomos tik galimybės, kaip apeiti šią teisinę kliūtį.

„Noras toje teritorijoje statyti biurus ir komercinės paskirties objektus man kelia įtarimų. Man susidaro įspūdis, kad iš to sklypo, kuris gautas panaudai, norima padaryti verslą. Tai yra vietoj panaudos teisės gauti nuomos teises, tada lyg ir tampi šito sklypo šeimininku bei gauni iš to pelną. Ar tai yra tas variantas, apie kurį aš galvoju, ir jeigu tai yra tas variantas, tai ar jis yra priimtinas? Mano galva jis nėra priimtinas“, - sakė G.Tiškus.

„Yra pagrindinis klausimas, į kurį man, dar kai dirbau LG, niekas neatsakė, - pasakojo LG plėtros departamente dirbęs architektas Henrikas Žukauskas. - Vienas klausimas. Kokia nauda iš to LG? Bet kuri įmonė be naudos juk nieko nedaro. Na, kokia jiems nauda? Kodėl jie atiduoda tą žemę? Niekas į tą klausimą neatsako. Čia kertinis klausimas.“

„Respublika“ šį klausimą uždavė LG. Ir štai ką jie atsakė: „Lietuvos geležinkeliai“ neketina užsiimti nekilnojamojo turto vystymu, bendrovės siekis yra sukurti patrauklią erdvę tiek išvykstantiems miesto gyventojams bei svečiams, tiek atvykstantiems keleiviams.“ Matyt, LG tikėjosi, kad niekas nepastebės, jog „siekis sukurti patrauklią erdvę“ ir nekilnojamojo turto vystymas iš esmės yra vienas ir tas pat.

LG šio projekto vystymo klausimais konsultuoja advokatų kontora COBALT, pagarsėjusi tuo, jog Eligijui Masiuliui atstovauja skandalingoje korupcijos byloje. Teisininkai LG nurodė būdą, kaip galima išvengti žemės aukcionų - reikia gauti regioninės svarbos projekto statusą (RSPS). Gavus šį statusą, LG įgytų teisę į valstybinės žemės nuomą be aukciono.

Pasakyta - padaryta. RSPS šiam projektui buvo suteiktas praėjusių metų pradžioje. „RSPS šiam projektui suteiktas tik pradėjus rengti detalųjį planą. Neturint nei patvirtinto detaliojo plano, nei aiškių objekto statybos planų, statusą suteikia Vilniaus miesto regioninės plėtros taryba. Kaip iš esmės orą galima pripažinti regioninės svarbos projektu?“ - klausė G.Tiškus.

Savivaldybė į šį klausimą atsakė taip: „Savivaldybė pirmiausia pradėjo rengti detalųjį planą ir tik vėliau Regioninės plėtros taryba suteikė šiam objektui regioninės svarbos statusą.“ Matyt, savivaldybės supratimu, reikia džiaugtis, kad regioninės svarbos statusas šiam projektui nebuvo suteiktas dar prieš pradedant rengti detalųjį planą.

„Vilnius Connect“ numatytoje 33,5 ha teritorijoje LG nėra vienvaldžiai žemės šeimininkai - keletas nedidelių sklypų priklauso privatiems savininkams. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susitikime su LG atstovais, kurio protokolą „Respublikai“ irgi pavyko gauti, LG atstovai merui skundėsi, kad „šalia geležinkelio stoties yra 3 privatūs sklypai, kurių nepavyko derybų metu išpirkti iš savininkų“ ir paprašė savivaldybės „inicijuoti šių sklypų paėmimą visuomenės poreikiams“. Prašymui buvo pritarta. „O kokiu pagrindu?“ - teiraujasi G.Tiškus. Savivaldybė aiškina, kad situacija pasikeitė: „Dabar perimti visuomenės poreikiams keletą privačių sklypų, esančių prie Geležinkelio gatvės, nėra būtinybės.“

Žemės nuosavybės forma nėra vienintelė teisinė kliūtis, iškilusi „Vilnius Connect“ įgyvendinimo kelyje. Vyriausybės nutarimu, nuo Vilniaus geležinkelio stoties ir šalia esančių pastatų apsaugos zona yra 45 metrai. LG tikina, kad jie apie tai žino ir nutarimo laikosi, bet pripažįsta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ yra iškėlę idėją mažinti geležinkelio infrastruktūros apsaugos zonas“, tačiau „tik miestų geležinkelio stočių teritorijose“.

„Jie nori sumažinti apsaugos zoną iki 10 metrų, - sakė H.Žukauskas. - Jeigu Vyriausybės pakeis šitą savo nutarimą, LG turės daug bėdų. Sumažinus apsaugos zoną, atsiras daug norinčių ten ką nors pastatyti. Antras dalykas, ką jie padarys - raštas LG, kad geležinkelis kelia daug triukšmo ir prašom išspręsti šitą klausimą, t.y. pastatyti apsaugines sienas nuo triukšmo. Štai čia bus tikra prapultis LG. Jiems tas kainuos labai daug.“

„Kada visas šitas aplinkybes sudedi į vieną, tada kyla klausimas - kas suinteresuotas šitos teritorijos plėtra? - retoriškai klausia G.Tiškus. - Ir ar iš viso ta plėtra galima? Yra nusistovėjusi tokia bloga tradicija, kad lengvatinėmis sąlygomis išnuomojami žemės sklypai objektų eksploatavimui, o paskui jie tampa beveik nuosavybe tų nuomininkų, kurie savo iniciatyva keičia žemės naudojimo būdą ir vysto savo projektus, gauna pelną, o valstybė iš to nieko negauna. Mano galva, šiandien tai yra vienas iš labiausiai spręstinų klausimų. Reikia stengtis, kad NT vystytojai siektų pelno ne valstybės sąskaita, o savo sąskaita. O valstybė iš tų sklypų, kurie turėtų būti išpirkti komercine kaina, gautų pakankamai daug pinigų ir galėtų spręsti nuosavybės atstatymo, infrastruktūros plėtros ir kitus klausimus.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADIDĖJO: Vokietijoje pandemijos fone bedarbių skaičius birželio mėnesį palyginti su gegužės mėnesiu padidėjo 40 tūkst. ir pasiekė 2,8 mln.
  • SMUKO: birželį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas smuko 39,3 proc. iki 3 003 vnt.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo pavasario sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau lankėtės Lietuvos pajūryje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+15 +17 C

 

+13 +15 C

 +22 +23 C

+25 +27 C

 

+21 +23 C

4-6 m/s

2-4m/s

 

2-3 m/s

Nuorodos