Spaudžiant arktiniams šalčiams Kaune, Nemuno upėje prie hidroelektrinės, žiemojančios gulbės žus, jei neatsiras daugiau žmonių, galinčių joms padėti. Netoliese gyvenančios kauniečių šeimos šalčio spąstuose atsidūrusias gulbes maitina ir globoja kiek gali, bet didžiuliam paukščių pulkui, kad išgyventų, lesalo reikia dar daugiau.
Nemuno upėje ties Šančių rajonu ir prie hidroelektrinės gulbės žiemoja kasmet. Šančių gyventojai visada pasirūpina, kad laukiniams paukščiams netrūktų lesalo, kad jie pakrantėje jaustųsi saugūs.
Bet šįmet dėl itin didelių šalčių gulbių gražuolių šioje Kauno vietovėje gali greitai nelikti.
Nors gamtai neabejingi kauniečiai bėdoje atsidūrusius paukščius kaip įmanydami globoja, kasdien sušerdami maišus lesalo (pašarų paukščiams parūpino ir Lietuvos ornitologų draugija), to per maža. Todėl sunerimę žmonės prašo visų miesto gyventojų pagalbos, kad šie kuo tik galėdami prisidėtų prie gulbių išlikimo. Šalčio nukamuotos gulbės esą jau nepajėgia susirasti vandens augalų pasimaitinti, todėl drąsiai lipa į krantą ir lesa ant ledo pakraščių pabertą ėdalą. Kad gulbės lengviau pasiektų maistą, vyrai atsineštais žeberklais kerta ledą, valydami kelią lesalo link.
Pasak ornitologo Juliaus Morkūno, tokį metą laukinius paukščius galima lesinti įvairiais grūdais, kruopomis, batonu, balta duona, žaliomis daržovėmis ir vaisiais - bulvėmis, morkomis, burokėliais, obuoliais (tik reikia juos sutarkuoti, susmulkinti). Batonas, duona esą gali būti ir sudžiūvę, svarbu kad nesupeliję.
„Tokiu šaltu oru gulbės pačios maisto neįstengs susirasti, todėl būtinai reikia joms padėti“, - ragindamas kauniečius labiau pasirūpinti laukiniais paukščiais, kalbėjo ornitologas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
