Terorizmo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui trečiadienį pateiktas prašymas vieną iš kaltinamųjų byloje Vasilijų Kovačs paleisti į laisvę už piniginį užstatą.
Minėtas kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, jį į teismą atvežė Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.
Į teismo posėdį trečiadienį atvyko V. Kovačs dukra, kuri nurodė, jog už tėvo paleidimą į laisvę galėtų sumokėti 30 tūkst. eurų užstatą.
„Tai yra mano myliausias žmogus, jis mano tėtis. Esu įsitikinusi, kad jis yra nekaltas. Pasiilgau jo“, – teisme kalbėjo dukra.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Ražanskas klausė kaltinamojo, koks yra jo santykis su Rusija, kiek dažnai jis vyksta į šią šalį ir kokiais tikslais. Teisėjas neslėpė svarstantis, ar nenutiktų taip, kad V. Kovačs paleidus į laisvę, jis gali pasislėpti Rusijoje.
Pats V. Kovačs sakė, kad važinėja į Rusiją nedažnai, tai yra maždaug kartą per metus.
„Važinėjau į vienuolynus“, – sakė kaltinamasis, paklaustas, kokiu tikslu lankosi Rusijoje.
Paskutinį kartą vyras teigė važiavęs į Rusiją, nes esą ten esančioje ligoninėje turėjo konsultuotis dėl galimos miego arterijos operacijos.
V. Kovačs pabrėžė nesiekiantis bėgti į Rusiją.
„Garantija (kad neišvyks į Rusiją – ELTA) yra tokia, kad aš nieko nepadariau ir noriu įrodyti, kad nieko nepdariau. Ir įrodysiu tai“, – aiškino kaltinamasis.
Teisėjas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad V. Kovačs gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Latvijoje. Taigi, pasak M. Ražansko, kyla klausimas, ar teisėsauga galėtų kaltinamąjį tinkamai kontroliuoti kitoje šalyje.
„Latvijoje mes jūsų negalime kontroliuoti“, – sakė teisėjas.
V. Kovačs advokatas Gintaras Černiauskas savo ruožtu pastebėjo, kad dalis kitų kaltinamųjų byloje, pavyzdžiui Aleksandras Šuranovas, teismo procese dalyvauja būdami laisvėje, jie nėra pasislėpę. Taigi, anot advokato, ir jo ginamasis nesiruošia kažkur bėgti.
„Manau, kad teismas yra pajėgus keisti kardomąją priemonę, taikaint kitas, švelnesnes priemones“, – pabrėžė V. Kovačs advokatas.
G. Černiauskas užsiminė, kad savo ginamajam, jei šis būtų išleistas už užstatą į laisvę, galėtų padėti susirasti nuomojamą būstą Lietuvoje.
Teismas sprendimą dėl prašymo V. Kovačs išleisti į laisvę už užstatą skelbs gegužės 20 d.
Trečiadienį į teismo posėdį atvyko arba buvo atvesti visi kaltinamieji byloje. Joje kaltinimai pateikti penkiems asmenims: A. Šuranovui, Daniilui Jenciui, V. Kovačs, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.
Dalis kaltinamųjų yra sulaikyti, kiti šiuo metu yra laisvėje. Tris kaltinamuosius į teismą atvedė VST pareigūnai.
Siųstos siuntos su sprogstamaisiais užtaisais
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai byloje yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šie asmenys, kaip rodo tyrimo duomenys, yra nusikaltimų tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai. Dalis jų yra siejami su buvusia tarnyba Rusijoje – jie buvo minėtos valstybės karininkai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas anksčiau sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Visi kaltinamieji byloje kaltės nepripažįsta.