Skrieti nuo kalnų slidėmis, snieglentėmis, lakstyti sniego motociklais ar sniego rogėmis miškų keliukais, užšalusių ežerų ar tvenkinių ledą raižyti pačiūžomis - dar ne visos žiemos pramogos, kurių griebiasi tautiečiai. Ekstremalesnių pojūčių ištroškę jaunuoliai randa įvairesnių būdų adrenalino dozei gauti. Pavyzdžiui, į roges pasikinkę automobilius. Deja, ne vienam adrenalino gaudytojui tai baigiasi tragiškai.
Sėdėti greitai skriejančiose rogėse - didžiulis malonumas. Kai kas įsigudrina tokį malonumo jausmą patirti roges pririšęs prie automobilio. Bandžiusieji tvirtina, kad tai gniaužia kvapą. Tačiau eismo priežiūros specialistai kalba, kad tokie išgyvenimai neverti rizikos - prie mašinos prikabintos rogės yra tiesus kelias į nelaimę. Tai, deja, pasitvirtina kone kasmet.
Mirtis posūkyje
Šiemet, sausio 27-osios pavakarę, tokia pramoga pasiglemžė jauno vilniečio gyvybę.
Tądien apie 17 val. Vilniuje, M.Mironaitės gatvėje, jaunuoliai linksminosi tampydami prie automobilio „Renault Clio“ galo pririštas roges. Kelio posūkyje rogės, kuriose sėdėjo 20-metis jaunuolis, ėmė slysti šonu ir išlėkė į priešpriešinio eismo juostą. Su „Renault Clio“ prasilenkiančio automobilio „Ford“ vairuotojas, išvydęs roges, sustoti neįstengė. Pramogavęs vaikinas rėžėsi į fordą ir žuvo iškart.
Klaidinga būtų manyti, kad panašių pramogautojų nelaimės laukia tik keliuose. Neretai galima pamatyti vaizdą, kai roges su jose sėdinčiu žmogumi tempia automobilis ant užšalusio vandens telkinio. Atrodo, kad ten nėra jokių priešpriešinio eismo juostų ir rogėse sėdintis žmogus yra saugus. Tačiau ir tokiais atvejais gali atsirasti nenumatytų kliūčių arba jos tiesiog nepastebimos.
Prieš keletą metų itin liūdnai baigėsi trijų vyrų pasivažinėjimas Jurbarko rajone, Dainių kaime, ant Mituvos tvenkinio. Vyrai linksminosi šliuoždami ant išmontuoto variklio dangčio, kuris buvo virve pririštas prie automobilio „Audi A6“.
Posūkyje automobilis pravažiavo pro vandenyje įšalusius betono stulpus. Savadarbės „rogės“, veikiamos išcentrinės jėgos, slydo didesniu spinduliu ir trenkėsi į kyšančius iš ledo betono luitus. Vienas pramogautojų 36 metų E.K. žuvo, du jo draugai atsidūrė ligoninėje.
Siūlo pasitikrinti sveikatą
„Aš nežinau, kas tų individų galvose dedasi, kad jie taip neatsakingai elgiasi“, - Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius sakė, kad tokių pramogautojų nubaudžiama kasmet. Tačiau tikslios statistikos nėra, o toks pažeidimas gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas.
Pramogautojams, kurie ryžtasi skraidyti prie automobilių pririštose rogėse ar kitokiuose įtaisuose, G.Aliksandravičius primygtinai siūlo pasitikrinti sveikatą. „Tai tiesus kelias į nelaimę“, - konstatuoja viršininkas.
Kaip tvirtino G.Aliksandravičius, jam yra tekę išvysti net tokių vaizdų, kai prie automobilio pririštose rogėse tėvas tempė savo vaiką.
Jo teigimu, matydami tokias situacijas pareigūnai taip pat sutrinka. Jiems kyla dilema, kaip elgtis. Mat stabdant gali atsitikti taip, kad rogutės atsitrenks į automobilį. „Todėl kiekvienas atvejis yra labai individualus. Kiekvienam nenormaliam poelgiui taisyklės nesugalvosi“, - sako G.Aliksandravičius.
Pasak jo, kelių eismo taisyklėse nėra konkrečiai nustatyta, kad draudžiama keliu vilkti roges su žmonėmis. Tačiau yra taisyklės, kaip turi būti vežami keleiviai, velkamos motorinės transporto priemonės.
„Vienas prisikabins roges, kitas prisikabins bliūdą, trečias - su slidėmis. Visų neigiamų išmonių apibrėžti ir numatyti negalima. Bet kokiu atveju transporto priemonės vairuotojas turi elgtis kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams“, - sakė G.Aliksandravičius.
Kompensuoja sveikatos trūkumą
Virginijus Mačėnas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas, mano, kad panašios pramogos yra ne kas kita, o mūsų tingaus gyvenimo būdo rezultatas.
„Pažiūrėkite, kokia mūsų visuomenė. Arba prie vairo, arba prie kompiuterio. Pas kaimyną reikia nueiti kelis žingsnius, oras prastas, jis mašina važiuoja. Paskui skundžiasi, kad sloga serga. Jeigu reikia atsakyti į klausimą ir truputį galvą pasukti, jis tuoj spaudžia kompiuterio klavišą. Naudodamasis mokslo laimėjimais, žmogus atrofuojasi, nebeturi jėgų, kad pajustų fizinės veiklos malonumą. Jam per sunku, jam nebe pramoga, jis geriau sėdasi prie vairo. Tam, kuris sėda į roges ar ant ližės, irgi nereikia pastangų, o adrenalino gauna tiek pat kiek pats judėdamas“, - labai paprastai tokio pramogavimo priežastis paaiškina V.Mačėnas.
Pasak biuro viršininko, niekas negali jų sustabdyti, jeigu adrenalino gaudytojai nėra eismo dalyviai.
„Ant ledo mes kontrolės nevykdome. Mes prieš kelerius metus mėginome ieškoti, ką daryti su automobiliais ant ledo. Mums teismas paaiškino, kad tai nėra kelias, jokie teisės aktai nedraudžia ant ledo važiuoti“, - sakė V.Mačėnas.
Mindaugas ŠABLEVIČIUS, gydytojas psichiatras:
Kodėl žmogus taip rizikingai elgiasi, viena priežastimi paaiškinti negalima. Viena priežastis - tai būtų paslėptos žmogaus suicidinės intencijos. Žmogus ieško mirties. Yra toks fenomenas. Atvirai jis vengia tų minčių, negalvoja apie savižudybę ar mirtį sąmoningai, bet pasąmoningai jis ieško jos. Todėl ir elgiasi rizikingai. O kodėl jis ieško, skirtingos priežastys. Tai vienas toks būtų psichologinis reiškinys. Kitas paprastesnis - tiesiog neatsakingumas.
Kodėl žmogus renkasi ekstremalų sportą, siekia adrenalino? Gali būti būdas pajusti save. Jei kitais būdais žmogus nelabai sugeba pajausti savo vertės, nesugeba pajusti, kas jis toks, tai jam reikia aštrių pojūčių. Įveikęs ekstremalų išbandymą, jis gali pasakyti: „štai aš pasiekiau“. Tada jis jaučiasi savimi. Žmogus taip savo vertę suvokia, jeigu kitais būdais jam tai pajausti sudėtinga. Pasiekti darant gera, kas neštų naudą šeimai, visuomenei, jam per sudėtinga, tada žmogus renkasi egoistinį kelią, jam tereikia pasitenkinimo pačiu savimi. Kad pasakytų „aš sugebėjau“. Toks įvertinimas ypač svarbus vyrams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
