Stambulo konvencija braunasi į Seimą

Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte Stambulo konvenciją, kurios tikrasis pavadinimas yra „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, į darbų programą įtraukti pasiūlė Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Bandymų į Seimo darbotvarkę grąžinti konvencijos ratifikavimą yra buvę ir anksčiau. Kartu su konvencijos ratifikavimu į Lietuvos teisės aktus reikėtų įtraukti ir naujas sąvokas: „lytis biologiniu aspektu“ ir „lytis socialiniu aspektu“. Kovoti su lyčių stereotipais būtų įpareigotas ir švietimo sektorius. Dėl to neratifikuoti konvencijos kviečia ir Bažnyčios atstovai.

Nori padėti tašką

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, šį kartą programoje atsirado visi siūlymai, kurie buvo gauti. „Visas iniciatyvas ir visus įstatymo projektus, kurie buvo pateikti į programą, įrašėme jų nerevizuodami. Todėl ir skaičius jų yra pakankamai didelis. Norime artėjant kadencijos pabaigai atlikti parlamentinę kontrolę. Pasakyti aiškiai, kuriais klausimais šios kadencijos Seimas savo poziciją turi, kokiais klausimais nieko nepadarė“, - „Vakaro žinioms“ dar iki pandemijos paskelbimo ir karantino sakė R.Baškienė.

Ji laikosi nuomonės, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl Stambulo konvencijos ir daugiau prie šio klausimo negrįžti: „Apie tai reikia kalbėti ir galutinai padėti tašką. Galiausiai reiktų išsiaiškinti sąvokas. Girdime kitų šalių stebėjimąsi, kodėl neratifikuojame konvencijos. Tuomet arba turime suprasti, kodėl to nepadarome, arba padaryti.“

Tiesa, kad Žmogaus teisių komitetas būtų pateikęs tokį siūlymą, nežino net patys komiteto nariai. „Negaliu pasakyti. Gal čia pirmininkas apsisprendė, gal jį kas nors paragino. Jis turi teisę“, - sakė Žmogaus teisių komiteto narys Sergejus Jovaiša.

Kitas komiteto narys, Mindaugas Puidokas, taip pat sakė negirdėjęs apie tokią iniciatyvą komitete. „Buvau apsirgęs ir galbūt nebuvau posėdyje, kuriame tai buvo spręsta. Jeigu būčiau žinojęs, tikrai būčiau prieštaravęs. Bet ji stumiama buldozeriu“, - sakė M.Puidokas.

Jis įsitikinęs, kad ir be Stambulo konvencijos Lietuvoje įstatymai draudžia smurtauti prieš moteris. „Stambulo konvencija nesusijusi su smurtu prieš moteris ir jo mažinimu. Lietuvos teisinėje bazėje ir dabar užtikrinta moterų apsauga nuo smurto. Konvencija susijusi su genderizmo ideologija. Joje kalba apie lyties apsisprendimą. Pavyzdžiui, aš galėčiau pareikšti norintis, kad mane visi laikytų moterimi. Mes įsipareigotume, kad mūsų ugdymo programos atitiktų konvencijos nuostatas, tokias kaip lyties pasirinkimas. Tai yra pirmas žingsnis link vienalyčių santuokų įteisinimo ir galimybės tokioms poroms įsivaikinti vaikus. Tai rodo kitų šalių praktika. Pakanka žinoti, kad prie konvencijos kūrimo labai prisidėjo seksualinių mažumų organizacijos, kurios ir palaiko konvenciją.

Manau, tokios tendencijos nepriimtinos mūsų visuomenei. Dažnai sakoma, esą tai tik išsigalvojimai, tačiau norėčiau sužinoti, kiek Seimo narių iš tiesų skaitė konvencijos originalą anglų kalba“, - sako Seimo narys.

Spaudimas iš aukščiau

Jis neslepia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimu itin suinteresuoti aukščiausi šalies politikai. Seime užstrigusią Stambulo konvenciją, kurią 2013 m. pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ratifikuoti yra raginusi ir pati prezidentė Dalia Grybauskaitė. M.Puidokas sako, kad tuomet Seime buvo daromas spaudimas: „Tuomet pats kalbėjau su daugeliu Seimo narių, rinkdamas parašus, kad konvencija nebūtų svarstoma Seime. Buvo surinkta daugiau kaip 70 parašų. Tuo metu buvo jaučiamas didžiulis spaudimas iš prezidentės D.Grybauskaitės ir ministro L.Linkevičiaus. Jis netgi buvo atėjęs į frakciją ir aiškino, neva Stambulo konvenciją ratifikuoti privaloma. Tiek iš ministro, tiek iš prezidentės patarėjų jaučiau didelį spaudimą - manęs buvo reikalauta, kad atsitraukčiau. Esą konvencijos stabdymas yra kenksminga veikla Lietuvai, o dėl tokių Seimo narių, kaip aš, veiklos gėda.

Manau, Seime jeigu bus diskusija, ji bus labai aštri. Ji parodys, koks yra Seimo narių požiūris į tradicinę šeimą ir kokios vertybės jiems svarbios. Tai parodys, kur link nori Lietuva eiti. Ta linkme, kur eina pačios liberaliausios šalys? Tyrimai rodo, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis nepritaria vienalytėms santuokoms ar su tuo išplaukiantiems dalykams. O Seimo nariai turi atstovauti visuomenės nuomonei.“

Viskas - dėl įvaizdžio

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Žmogus teisių komiteto pirmininku Valerijumi Simuliku, šis patikino, kad siūlymas įtraukti Stambulo konvenciją į sesijos darbų planą - jo pareiga: „Visi klausimus, kurie yra padėti ant mūsų darbo stalo, yra įtraukiami į siūlymus. Tai yra mano pareiga, nes tai mūsų veiklos zona. Tai yra procedūriniai dalykai. O valdyba su seniūnais kiekvieną savaitę sprendžia, kuriuos iš jų leisti į salę, o kurių neleisti.“

Užsienio reikalų komitetas, kuriam, beje, priklauso ir L.Linkevičius, prašymą įtraukti į darbų programą Stambulo konvencijos ratifikavimą, pasirodo, teikia vos pasitaikius progai. „Mūsų komitetas kiekvieną sesiją teikia siūlymą. Tokia yra mūsų komiteto pozicija. Komitete ginčų tuo klausimu nėra.

Tarptautiniu požiūriu mes atrodome prastai. Vertiname tarptautinį kontekstą - kaip atrodo Lietuvos įvaizdis. Tie pažadai, kad bus priimti įstatymai, kurie pakeis konvenciją ir sustiprins smurto prieš moteris prevenciją, nėra įgyvendinti“, - „Vakaro žinioms“ sakė komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.

Viskas dėl amžino noro neišsiskirti, nesusigadinti įvaizdžio. Kitos šalys neturi tokių kompleksų. Pavyzdžiui, Slovakijos parlamentas nepritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui. Tad šalies prezidentė Zuzana Čaputova raštu kreipėsi į Europos Tarybą ir informavo, kad Slovakija konvencijos ratifikuoti neketina.

Komentuoja Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas AUŠROTAS:

Stambulo konvencija ir jos aiškinamasis memorandumas (kurio juridinė galia nėra aiškiai apibrėžta) teigia, jog pagrindinė smurto prieš moterį priežastis yra istorinė moterų nelygybė. Neva būtent ji nulėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą šeimoje ir visuomenėje. Taip pat yra teigiama, kad vyras smurtauja prieš moterį „dėl to, kad ji yra moteris“, t.y. dėl jos lyties.

Toks seksistinis smurto prieš moteris priežasčių apibendrinimas yra grindžiamas statistiniais rodikliais, atspindinčiais smurto prieš moterį mastą. Tačiau iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežastį. Priklausomai nuo konteksto, varijuoja ir smurto prieš moteris priežastys, formos ir būdai.

Smurtas negali būti nulemtas vieno veiksnio - jo priežastys yra kompleksinės ir, remiantis ekologiniu modeliu, skirstomos į skirtingus lygius. Smurto tyrinėtojo J.Giligano teigimu, smurto prieš moteris priežastis yra vyrų nevisavertiškumo jausmas, susijęs su žemu socialiniu statusu ir prasta ekonomine padėtimi, o ne vyro socialinis ar ekonominis pranašumas prieš moterį. Taigi, Stambulo konvencijos teiginys, jog vyras smurtauja prieš moterį „dėl to, kad ji yra moteris“, t.y. dėl jos lyties, kelia grėsmę, kad smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir kovai su juo bus naudojamos ne moksliniais įrodymais, bet nepagrįstomis teorinėmis prielaidomis paremtos priemonės. Viena iš jų - Stambulo konvencijos įtvirtinta pareiga į ugdymo programų turinį įtraukti privalomą diskursą apie smurtą prieš lytį ir jį neva sąlygojančius nestereotipinius lyčių vaidmenis. Tačiau sisteminiai smurtą skatinantys reiškiniai (alkoholizmas, nedarbas, skurdas ir pan.) gali nepagrįstai likti antrame plane.

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, svarbiausios ir dažniausios smurto prieš moteris priežastys yra nesutarimai šeimoje ir šeiminiai konfliktai, vyro alkoholizmas, depresija, žiaurus partnerio charakteris, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų, vaikų auklėjimo problemos, nuolatiniai moterų priekaištai, nedarbas bei skurdas.

Kalbant apie smurto artimoje aplinkoje suvaldymą, Stambulo konvencija siūlo neproporcingą, išimtinai teisinėmis priemonėmis grįstą ir pernelyg kriminalizuotą požiūrį į šio reiškinio suvaldymą, besiremiantį kuo didesnės kriminalinės bausmės idėja. Teisėje kriminalinė bausmė visada yra kraštutinė priemonė. Man kyla klausimas, ar išspręsime smurto problemą tik sodindami į kalėjimą vyrus. Abejoju, ar jie iš jo išėję pradės gerbti moteris. Lietuvoje atsakingų institucijų pastebėjimas, kad daugėja atvejų, kai už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai.

Tad, norėdami pagerinti situaciją, pirmiau investuokime į socialines, o tik paskui, kaip siūlo Stambulo konvencija, teisines priemones. Juo labiau kad pastarųjų Lietuvoje tikrai netrūksta.