Vasario 3-iąją vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis kažkodėl nedalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) 15-ojo gimtadienio iškilmėse. Neturėjo ką pasakyti. Užtat šią savaitę netrūko žodžių FNTT vadovams: paskelbė nepasitikįs tarnybos direktoriumi Vitalijumi Gailiumi, nes šis pasitiki savo pavaduotoju Vytautu Giržadu, kurį net du kartus tikrino melo detektoriumi. Ar ir pats R.Palaitis išsityrė šiuo Lietuvoje nepripažįstamu aparatu?
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas savo nepasitikėjimą demonstravo nepaisydamas net premjero Andriaus Kubiliaus nuomonės, kad FNTT vadovybe nepasitikėti nėra jokio pagrindo.
Beje, tokie ministro nepasitikėjimai apskritai neturi jokios teisinės reikšmės, nes FNTT vadovai yra statutiniai pareigūnai, kuriuos galima atleisti iš tarnybos tik patiems prašant arba pažeidus Statutą.
R.Palaitis taip pat nurodė atlikti tyrimą, ar V.Giržadas, turintis leidimą dirbti su slapta informacija jau 16 metų, šiandien juo teisėtai naudojasi. Valstybės saugumo departamentui (VSD) tik pradėjus tokį tyrimą, VRM vadovas jau ėmėsi skubotų asmeninių išvadų.
Žarstydamasis nepasitikėjimais sunkius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais, R.Palaitis net peržengė įstatymo ribą - atskleidė V.Gailiaus ir V.Giržado tyrimų poligrafu duomenis, kurie yra konfidencialūs, sudaro valstybės paslaptį. (Beje, patys tikrinti pareigūnai džiaugėsi, kad buvo patikrinti.)
Abu FNTT vadovai buvo tikrinti po du kartus - VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos turimais poligrafais.
Seimo tirti neverta
Penktadienį „Respublika“ domėjosi, kas yra poligrafas, kokios vertės yra jo tyrimų duomenys, kada šį aparatą yra tikslinga naudoti?
Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas Vitas Saldžiūnas poligrafu dirba jau keliolika metų, yra parengęs ir originalią naudojimosi šiuo prietaisu metodiką.
Didžiausio Lietuvoje poligrafo specialisto patirtis domina ne tik kitų mūsų šalies, bet ir užsienio valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnus, kurie atvyksta pasimokyti net į Vilnių.
Liaudiškai vadinamą melo detektoriumi poligrafą V.Saldžiūnas įvardijo kaip paprastą medicinos prietaisą, kuriuo jau seniai Lietuvoje naudojasi daugelis klinikų, medicinos mokslo institutų.
„Poligrafas yra tiesiog duomenų užrašymo įrenginys, matuojantis žmogaus kvėpavimo, kraujotakos, prakaitavimo pokyčius ir kitus parametrus. Melo detektoriaus pavadinimas jam turbūt prigijo tik iš filmų, - „Respublikai“ pasakojo V.Saldžiūnas. - Tam, kad suprastumėte, koks tai elementarus aparatas, galiu pasakyti, kad poligrafą galima panaudoti, tarkim, norint sužinoti, ar žmogus būtų perspektyvus dainininkas“.
Tačiau Seimo narių, kandidatų į parlamentarus, kitų politikų, pasak V.Saldžiūno, tikrinti poligrafu nevertėtų.
„Juk mes ir be poligrafo aiškiai bei kasdien matome, kas ir kaip yra su tais politikais. Juos tikrinti melo detektoriumi reikštų tik beviltiškai gaišinti laiką“, - sakė VAD direktoriaus pavaduotojas.
Labai dažnai poligrafas yra naudojamas medicinos tikslu - tiriant atleto sportinį potencialą arba nustatant ligų simuliaciją, atminties praradimą. Tačiau dvi klasikinės melo detektoriaus panaudojimo sritys visame pasaulyje išlieka nepakitusios - vadinamasis skenavimas ir kriminalinė paskirtis.
Skenavimo būdas dažniausiai taikomas priimant į darbą naujus žmones, o specialiosiose tarnybose tiriami net senbuviai. Kriminaliniu tikslu naudojant poligrafą ypač efektyvu patikrinti operatyviniu keliu gautus duomenis, ieškant paslėptų nusikaltimų aukų palaikų ir t.t. Lietuvoje kriminaliniu tikslu poligrafas naudojamas daugiausiai - apie 90 proc.
Taikyti skenavimo būdą poligrafo specialistas pagal pasirinktą metodiką turi būti rengiamas ne mažiau nei 800 valandų, kriminaliniams tyrimams jis turėtų skirti iki 1200 valandų pasirengimo.
Jaudina pati procedūra
„Apie poligrafą sklando daugybė nebūtų dalykų ir išgalvotų istorijų, kurių šiandien ypač daug internete, - teigė V.Saldžiūnas. - Esu prisiskaitęs visokių versijų, ko gali ar negali vadinamasis melo detektorius.
Išties poligrafo tyrimo galutinis rezultatas įprastai nesiskiria nuo tiriamojo asmens charakterio, netikėtų išgyvenimų, patirtų sukrėtimų, streso. Kiekvienas poligrafu tiriamas žmogus susijaudina jau vien dėl pačios procedūros - lyg eitų pas odontologą.
Tačiau tai yra tik šalutiniai požymiai, į kuriuos iš esmės nekreipiame dėmesio, jie neturi įtakos tyrimo išvadoms. Tačiau pastebėtina, kad kiekvienas nieko bloga nepadaręs žmogus jau tyrimo pabaigoje visiškai nusiramina, nebelieka jokio jaudulio pėdsakų“.
V.Saldžiūnas pasakojo, kad per savo praktiką yra matęs įvairių būdų bandant apgauti poligrafą ar su juo dirbantį specialistą. Neseniai tirtas vienas išgarsėjęs Garliavos istorijos veikėjas net bandė apsimesti jogu ir reguliuoti savo kvėpavimą. Tačiau toks bandymas melo detektoriaus pabūgusiam žmogui nedavė jokios naudos.
„Poligrafo apgauti neįmanoma, bet galima apgauti su juo dirbantį specialistą. Tad svarbiausia yra ne patys poligrafo užfiksuoti parametrai, kreivės, o metodika, kurią pasirenka poligrafo specialistas, specialaus klausimyno sudarymas, - kalbėjo V.Saldžiūnas. - Šiuos klausimus kartais galima parengti per dieną, o kartais prireikia ir pusmečio“.
JAV įprasta naudoti poligrafo metodiką, kuri leidžia tyrimo išvadoje aiškiai parašyti, ar žmogus galbūt melavo, ar ne, nors išties joks pasaulio aparatas į šį klausimą negali pateikti neginčijamo atsakymo.
Europoje ir Lietuvoje naudojama V.Saldžiūno patobulinta metodika, kuri remiasi kitu principu - ar žmogus žino? Šis principas vadinamas įvykio žinojimo testu.
„Žmogaus organizmas yra labai sudėtingas, jis daug ką gali pamiršti, todėl tiriant poligrafu kalbama ne apie melą, o apie žinojimą, - pabrėžė V.Saldžiūnas. - Toks vertinimas labiausiai tinka ir Europos teisinei sistemai. Tad aš negaliu teisme pasakyti, kad poligrafu tikrintas asmuo melavo. Jei turėčiau tokią teisę, tuomet turbūt nereikėtų ir paties teismo.
Kitas dalykas yra poligrafo tyrimo išvadų, kaip patariamojo balso, pritaikymas teisme. Aš jau pastebėjau, kad apie 80 proc. teisėjų klausosi mano informacijos apie poligrafą ir jo pateiktus duomenis. 10 proc. galvoja, kada aš pagaliau išeisiu iš salės ir jie galės ramiai dirbti nekvaršindami galvos dėl tų kreivių, o dar 10 proc. turbūt labiau linkę dirbti su advokatais, t.y. rasti būdų, kaip apeiti formalumus dėl poligrafo duomenų“.
Informacija
Atlikti tyrimą poligrafu galima tik asmeniui pačiam sutikus. Pasirengimas tirti, klausimyno sudarymas gali trukti nuo dienos iki pusmečio.
Prieš pradedant tyrimą nekeliami jokie ypatingi apribojimai, išskyrus draudimą vartoti alkoholį.
Specialioje kėdėje tiriamas asmuo turi sėdėti laisvai. Žmogus yra sujungiamas kraujo spaudimo matavimo prietaisu, prakaito, kvėpavimo ir kitais jutikliais.
Poligrafo specialistas užduoda iš anksto parengtus klausimus, jivae gali ir pasikartoti. Kiekvieno klausimo ir atsakymo metu yra fiksuojami atskiros organizmo reakcijos.
Tyrimas poligrafu įprastai trunka iki valandos. Tiriamasis procedūros metu yra filmuojamas apie tai jį įspėjus.
Poligrafo tyrimo duomenys yra slapti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
