Parlamente – antrasis balsavimas dėl Kapčiamiesčio karinio poligono

Juo siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Dalis valdančiųjų balsavo prieš

Kaip skelbta, po pateikimo už šį projektą kovo pabaigoje balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai, trys Seimo Lietuvos, valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) atstovai. 

Tokia kai kurių valdančiųjų partnerių atstovų pozicija sulaukė tiek krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tiek Seimo pirmininko Juozo Oleko, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritikos. 

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė nesiėmė vertinti koalicijos partnerių „aušriečių“ ir „valstiečių“, balsavusių prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, elgesio. 

Netrukus po pirmojo balsavimo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, jog pozicija dėl Kapčiamiesčio poligono nesikeis – dalis „aušriečių“ ir toliau balsuos prieš. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga po praėjusią savaitę vykusio partijos tarybos posėdžio nurodė, jog dauguma šios politinės jėgos atstovų Kapčiamiesčio poligono projektą palaiko. 

Spręs ir dėl Tauragės poligono išplėtimo 

Antradienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio metu taip pat numatytas antrasis balsavimas dėl siūlymo išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. 

Šiuo projektu taip pat norima patikslinti kompensavimo už neigiamą poveikį aplinkai mechanizmus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karių rengimą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.