1 nuotr.Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, Lietuva tikisi spartesnio gynybos pramonės bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis. Anot jo, šalis yra pasirengusi ir suinteresuota plėtoti bendrą gynybos pramonės gamybą Ukraina.
Jis tikino šį lūkestį išsakęs ir pirmadienį Lietuvoje viešėjusiam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovui, buvusiam Ukrainos karinės žvalgybos vadui Kyrylui Budanovui.
„Iš tikrųjų, kartais mums norisi, kad ir mūsų bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis būtų greitesnis. Taip, aš labai didelius lūkesčius puoselėju ir tą vakar labai aiškiai išsakiau ir ponui Budanovui, kuris atvyko Ukrainos prezidento V. Zelenskio vardu“, – žurnalistams Vilniuje antradienį teigė G. Nausėda.
„Norime, kad tie gražūs susitarimai, kuriuos pasirašėme anksčiau, kad jie būtų pademonstruoti praktikoje, kad mes turėtume pateikti labai konkrečių pavyzdžių, kaip visa tai veikia, ir kad esame tikrai pasirengę ir labai suinteresuoti naudotis naujausiomis Ukrainos technologijomis ir plėtoti bendrą gamybą su jais“, – pridūrė jis.
Ukraina dar 2024-ųjų lapkritį su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis pasirašė keturšalį gynybos pramonės bendradarbiavimo memorandumą.
Pasak prezidento, nors valstybių bendradarbiavimą vilkina biurokratija ir užtrukančios procedūros, yra „einama į priekį“.
„Kartais, suprantu, būna ir tam tikrų biurokratinių (kliuvinių – ELTA) ir galbūt kartais tiesiog dalykai nepadaromi taip greitai, kaip galėtų būti padaryti. Tačiau, svarbiausia, kad politinė valia yra ir mes tikrai einame į priekį“, – aiškino G. Nausėda.
„Neabejoju, kad kariuomenė suformuos labai aiškius poreikius, ko jie tikisi iš mūsų gamintojų, o dėl mūsų gamintojų gebėjimo gaminti aukštos kokybės produktus aš neturiu nė menkiausių abejonių“, – tęsė jis.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios gynybos pramonės plėtroje matomi teigiami poslinkiai, vertinant esamus ir potencialius investuotojus. Jis pažymėjo, kad Lietuva, gynybą laikanti prioritetu, yra valstybė, kurioje investuoti verta.
„Aš manau, kad turime gerų poslinkių, turime rimtus investuotojus, kurių kai kurie jau pradėjo statyti gamybos pajėgumus, kiti dar tik žvalgosi ir planuoja tą daryti. Bet kuriuo atveju, Lietuva šiandien (...) tikrai yra valstybė, kurioje investuoti verta, kurioje investuoti apsimoka“, – sakė prezidentas.
„Ir net ne tiek dėl mokesčių lengvatų ar tų supaprastintų biurokratinių procedūrų, kurias mes taikome didelėms investicijoms, bet, pirmiausia – investuoti šalyje, kuri pati labai gerai supranta, kas yra saugumas, yra suteikusi saugumui ir gynybai aukščiausią valstybinį prioritetą ir tai demonstruoja ne tik deklaracijomis arba žodžiais, bet tą deklaruoja realiais veiksmais“, – pridūrė jis.
Šių metų vasarį, minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, G. Nausėda ir V. Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą.
Susitarime akcentuota, jog bendradarbiavimas iš dalies gali būti finansuojamas Ukrainos subjektų finansiniais įnašais, tačiau daugiausia bus įgyvendinamas naudojant Lietuvos biudžeto ir europinės gynybos paskolų priemonės (SAFE) lėšas.
Kaip skelbė ELTA, Lietuva ir Europos Komisija (EK) praėjusį šeštadienį pasirašė 6,375 mlrd. eurų vertės SAFE sutartį.
