1 nuotr.Lietuviškos kainos jau seniai bado akis, net lyginant jas su pralobusiomis ir gerokai aukštesnį ekonominį lygį pasiekusiomis Vakarų šalimis. Tai pastebėjusi Lietuvos valdžia nusprendė pataupyti tautiečių nervus, užsienio produktų kainoms uždėdama „cenzūrą“.
Ieškoti su žiburiu
Žemės ūkio ministerijai priklausančio Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomame tinklalapyje be didelių pastangų buvo galima rasti ne tik nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos maisto produktų kainas, bet ir kelių užsienio valstybių sostinių. Tačiau šiandien norint šią informaciją rasti minėtoje interneto svetainėje tektų gerokai paprakaituoti, mat iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jos apskritai neliko.
Tuo tarpu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyresnysis specialistas Andrius Linauskas tikino, kad informacija iš tinklalapio niekur nedingo. „Atsidarius pagrindinį puslapį reikia nusileisti į pačią apačią ir pamygti ant nuorodos „Archyvai“. Ten pasirodo viskas, kas buvo pastarąjį laikotarpį svetainėje dedama“, - klaidžius interneto kelius nupasakojo įstaigos atstovas.
Vykdant pašnekovo nurodytas komandas reikiamą informaciją tikrai galima surasti. Tačiau A.Linauskas pripažįsta, kad jos paieškos prilygsta paparčio žiedo ieškojimui Joninių naktį. Specialistas teisinosi, esą tokia interneto svetainės struktūra. „Po kiek laiko naujienos automatiškai nusikelia į archyvą. Ir anksčiau taip pat būdavo. Tik kadangi dabar atsiranda daugiau naujienų, tos senesnės greičiau dingsta į archyvą. Šiaip, manau, vertėtų padaryti atskirą priėjimą prie užsienio produktų kainų. Mes pasikalbėsim ir iškelsim šį klausimą“, - nebe taip griežtai slėpti svetur gyvenančiųjų gerovės kainą žadėjo A.Linauskas.
Ne pirmas kartas
Tačiau kone įžūliausias akibrokštas vartotojams buvo iškrėstas pernai, kai nuo liepos 1-osios išnyko naftos perdirbimo monopolininko „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos internete, o žmonės, nenuvykę į degalinę, nebegali sužinoti net apytikslių kainų.
„Korporacijos politika yra skelbti vidutines kainas internete, o kainoraštį skelbti pačiose degalinėse. Jokių įstatymo dalykų mes nepažeidėme“, - „Vakaro žinioms“ teigė bendrovės „Lietuva Statoil“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius ir pridūrė, kad kitų degalinių sprendimas įslaptinti kainas beveik tuo pat metu - tik sutapimas.
Buvimas valdžioje kenkia
Kalbant apie politikų pastangas užtušuoti visas juodas Lietuvos dėmes, psichologas Albinas Bagdonas tai vertina kaip normalų reiškinį, esą kol vieni realybę gražina, kiti ją peikia. Abiem būdais bandoma prisigerinti būsimam rinkėjui.
„Manipuliacija žmonėmis yra neišvengiama, nes labai norima patekti į valdžią. Žinoma, ilgai toks žmonių mulkinimas negali pasiteisinti. Teisybę visada bandoma parodyti gražesnę, negu ji yra, bet kadangi žmonės to grožio realiame gyvenime nemato, kituose rinkimuose išrenkami opozicionieriai. Todėl ir politologai sako, kad buvimas valdžioje, ypač prieš rinkimus, yra labai blogai“, - juokavo psichologas.
4,91 - Tiek šiandien kainuoja A95 markės benzinas
6 - Tiek litų parduotuvėje kainuoja 10 vienetų kiaušinių
46 - Tiek centų už kilovatvalandę kainuoja elektra
Jonas ČIČINSKAS - profesorius, ekonomistas:
Atlyginimas kyla ne pagal kainas, bet pagal darbo našumą, pagaminamą produkciją. Per krizę ta produkcija smuko, todėl nėra iš ko atlyginimo didinti. O kainos kyla dėl to, kad labai daug ką importuojam, todėl ir mokam kiek prancūzai. Nors kai kas sako, kad net daugiau. O jei mūsų gamintojai kitose rinkose gauna brangiau, tai jie ir mums lygiai tokiomis pat kainomis parduoda prekes, esą labdara jie neužsiims. Tai, ką eksportuojam, pabrangsta iki pasaulinių kainų, o ką importuojame - jau savaime yra pasaulinių kainų. Ir tada Lietuvos žmonės turi rinktis: ar valgyti, ar šildytis, ar pėsčiom į darbą vaikščioti, nes visko daryti jau nebegali. Belieka tik iš dangaus malonių melsti.
Vis dėlto minimalų atlyginimą įmanoma padidinti ir tokioje situacijoje. Kada taip sparčiai ir aukštai kyla kainos, dabartinį minimalų atlyginimą būtų galima prilyginti pašalpai. O tai jau yra negerai.
Juk tuos minimalius atlyginimus gauna vos penktadalis Lietuvos piliečių. Juolab kad verslas jau jaučiasi žvaliau. Taigi keisti situaciją trupučiuką galima, ypač atsižvelgiant į patį skurdžiausią gyventojų sluoksnį, kuriam jau tuoj dings darbo motyvacija.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
