Vertybes graužia abejingumo rūdys

Milžiniškus nuostolius padaręs gaisras Tytuvėnuose liudija, kad kultūros vertybių apsaugos Lietuvoje kaip ir nėra. Paveldo sergėtojai su tuo nenori sutikti ir baksnoja į vertybių šeimininkų abejingumą ar net nusikalstamą aplaidumą.

„Lietuvoje kultūros paveldo vertybės saugomos ne prasčiau nei bet kuriame kitame Europos ar pasaulio muziejuje, bet bėda, kad šeimininkai ne visad laikosi apsaugos reikalavimų“, - pareiškė Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Slopinant gaisrą meno vertybių muziejuje, bibliotekoje, archyve ir pan., G.Drėmaitės teigimu, jokiu būdu negalima naudoti vandens - tik putas. „Nieko naujo ir geresnio čia nesugalvosi, visame pasaulyje taip yra, - pabrėžė ji. - O kas dėjosi Tytuvėnuose? Vanduo liejosi!“

Maža to, gaisrininkai esą neturėjo aukštesnių kopėčių, rasta kitų trūkumų. „Todėl ir sakau - reikia vieną kartą, po velnių, pradėti dirbti sąžiningai, - dėstė ji. - Gal nelaimė Tytuvėnuose pagaliau apšvies visiems protą ir bus didelė pamoka, kad vertybes reikia saugoti taip, kaip numatyta, o ne popieriuose.“

G.Drėmaitė yra dirbusi ne viename Lietuvos muziejuje ir tvirtina, jog muziejininkai daro viską, kad užtikrintų maksimalią vertybių apsaugą. „Pabandytumėt Palangos gintaro muziejuje užtraukti cigaretę - iškart pradėtų kaukti signalizacija, - tikino ji. - Bet kuriame Vilniaus muziejuje kiltų menkiausias nesusipratimas - iškart aliarmas. Vadinasi, kai jaučiama atsakomybė, kai dirbama sąžiningai, nuo panašių bėdų apsisaugoti įmanoma. Bet kai ima viršų aplaidumas - štai ir rezultatas.“

Lietuvos muziejuose, anot G.Drėmaitės, sukaupta apie 2 tūkst. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių (tarp jų - ir bažnytinių). Kiekviena į registrą įtraukta vertybė turi savo pasą su išsamia informacija apie ją. Tačiau nė viena vertybė neįkainota. „Tokio poreikio nebuvo - pinigų vertė dėl infliacijos nuolat kinta, - sakė G.Drėmaitė. - Bet jau einama link to, nes Valstybės kontrolė pareikalavo įkainojimo. Taigi procesas pajudėjo.“

Apie kultūros vertybių draudimą komisijos pirmininkė atsiliepia skeptiškai. „Kas iš to, kad įvykus nelaimei išmokės draudimą - prarastos vertybės niekas neatkurs, - svarstė ji. - Tiesa, draudimas galbūt sumažintų netektis, nes draudikai būtų suinteresuoti surasti kaltininkus, kad galėtų išieškoti iš jų žalą. Kas norės nuostolius dengti - iškart susirūpintų geresne apsauga.“

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės teigimu, nuo nelaimės niekas neapsaugotas. „Nors, atrodo, viskas daroma, kad sukauptos vertybės būtų laikomos saugiai, nėra garantijų, jog nelaimė neįvyks, - svarstė ji. - Juk įranga sensta, ją reikia nuolat atnaujinti, remontuoti, ne visi valstybiniai muziejai dėl lėšų trūkumo tą įstengia padaryti.“

Finansų trūkumas esą itin pasijuto pastaraisiais metais, nes didžiulių pinigų pareikalavo Valdovų rūmų statyba. Taigi stengtis, anot B.Kulnytės, galima iš paskutiniųjų, bet ne viskas - muziejininkų rankose.

Rimantas BUDRYS, Lietuvos dailės muziejaus direktorius:

Po Tytuvėnų nelaimės esame labai sunerimę. Nors šalies muziejuose įrengta moderni apsaugos įranga, vis dėlto turime labai rimtai susirūpinti, ar apsaugos sistema veikia. Vyriausybės muziejų ir jų pastatų modernizavimo, remonto ir atnaujinimo programoje, be kita ko, numatytos ir visos naujausios muziejinių vertybių apsaugos technologijos. Deja, ta programa priblėsusi, dėl finansinių sunkumų įgyvendinama ne taip, kaip numatyta.