Sustreikavo švietimo sistema, ne tik mokytojai (atnaujinta 9:20)

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga reikalauja Vyriausybės keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, keisti darbo apmokėjimo tvarką. Streikuojantiems pedagogams širdis sopa ir dėl valdžios vykdomo mokyklų genocido.

Kas susivienijo, kas - ne

Pagal Darbo kodekso reikalavimus įspėjamojo streiko dokumentus įregistravo maždaug 300 iš Lietuvoje esančių 1300 mokyklų. Iš jų aktyviausi buvo Žemaitijos pedagogai - ten streikavo per 70 procentų visų mokytojų. Tačiau šalies didmiesčiuose dviejų valandų streikas vyko vos keliose mokyklose. Kaune dvi valandas mokytojai streikavo keturiose mokyklose, sostinėje - trijose iš keturių planavusiųjų.

„Vieni mokytojai nestreikuojančiose mokyklose veda pamokas prisiklijavę prie drabužių lipdukus su užrašu „Palaikau streiką“, kiti ir pamokų metu randa laiko moksleiviams paaiškinti, kas vyksta švietimo sistemoje“, - pasakojo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Pedagogų manymu, įspėti šalies valdžią užtenka ir streike dalyvaujančių kolegų balso. A.Jurgelevičiaus žiniomis, didelė dalis pedagogų žada prisidėti prie streikuojančių kolegų, jei prireiktų rengti neterminuotą streiką.

Labiausiai bruzda Žemaitija

Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Eugenijaus Jesino teigimu, visose iš streike dalyvavusių Žemaitijos mokymo įstaigų moksleiviai vakar rinkosi tik į trečią pamoką.

„Streikuojantys pedagogai tarpusavyje diskutavo apie susidariusią situaciją, svarstė, kas bus, jei ministerijos pozicija ir toliau išliks arogantiška, - pasakojo „Respublikai“ E.Jesinas. - Į gatves nėjome - mes juk ne graikai. Streikavome darbo vietose, nekenkdami visuomenei ir šalies turtui“.

Žemaičiai ir šiandien yra pasirengę pakartoti 2008-aisiais pademonstruotą vienybę, kai Žemaitijos mokyklose surengtas neterminuotas streikas tęsėsi 17 dienų. Pasak E.Jesino, tada pedagogų reikalavimai buvo patenkinti - mokytojų atlyginimai pamažu padidėjo iki 56 proc.

„Žmonės tąkart pasijuto vertinami,“ - prisiminė E.Jesinas.

Uostamiestis - ryžtingas

Protesto akcijoje dalyvavo pusė Klaipėdos mokyklų - 22 iš 44. Klaipėdos rajone tokių buvo 13. Daugumos prie streiko prisidėjusių Klaipėdos mokyklos mokinių prašyta į pirmąsias dvi pamokas išvis neateiti.

„Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje rytą pasirodė tik du ne pačiame uostamiestyje gyvenantys moksleiviai, kuriuos atvežė į darbą vykdami tėvai. Gedminų pagrindinėje mokykloje pasirodė apie 20 mokinių. Kol streikavo 90 proc. mokyklos pedagogų, jie žiūrėjo filmą.

„Respublikos“ žurnalistams lankantis uostamiesčio Simono Dacho progimnazijoje, streike dalyvaujantys pedagogai sėdėjo mokytojų kambaryje ir bendravo. Iš tūkstančio šią progimnaziją lankančių mokinių į pirmąsias dvi pamokas, kurių metu ir vyko streikas, atėjo tik apie 60.

Uostamiesčio mokytojai nusiteikę ryžtingai ir tikino, kad jei ši įspėjamoji akcija neduos rezultatų, bus surengtas dviejų dienų streikas, o po jo gali būti ir neterminuotas.

„Mes streikuojame ne dėl savo atlyginimų, o dėl ydingos mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos, - aiškino Simono Dacho progimnazijos pedagogai. - Mūsų mokykla yra didelė, kiekvienoje klasėje apie 30 mokinių ir tai vos vos išsilaikome. O ką daryti mažesnėms ar kaimo mokykloms? Statistika labai paprasta - jei klasėje yra tik 22 mokiniai, ji tampa nemoki“.

Suskaičiuota, kad dėl mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos vien Klaipėdos pedagogų algoms šiemet pritrūks daugiau nei 1,5 mln. litų. Karčių žodžių negailėta ir niekaip nesibaigiančioms reformoms, planuojamai Pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcijai.

„Su mumis niekas dėl to nesitaria ir nederina, - piktinosi Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija uostamiesčio mokytojai. - Nuleidžia iš viršaus ir - vykdykite“.

Šiaulių pilietiškumo pamokos

Kiek santūriau streikuota Šiaulių mokymo įstaigose - dažnoje jų moksleiviai streiko metu laiką leido kartu su mokytojais, diskutavo apie pedagogų keliamus reikalavimus, žiūrėjo filmus, nėrė į Užgavėnių linksmybes. Iš viso Šiauliuose streiką surengė daugiau nei 20 mokymo įstaigų.

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos pedagogai streikavo per pirmąją pamoką. Šios gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Buivydienė „Respublikai“ pasakojo, kad pedagogai su moksleiviais diskutavo ne tik apie liūdną mokytojų padėtį, bet ir kitus nūdienos rūpesčius.

„Streikas pas mus virto pilietiškumo pamoka, - pasakojo J.Buivydienė. - Kalbėjome ir apie emigraciją, kad išvykimas iš šalies, ypač jaunų žmonių, neišspręs valstybės problemų“.

Streiko nuotaikos Šiaulių Dubijos pagrindinėje mokykloje vakar buvo sumišusios su nežinia dėl ateities - šią mokyklą nuspręsta prijungti prie Salduvės progimnazijos. Pedagogų manymu, visada galima rasti ir kitų būdų taupyti, tačiau kažkodėl skubama sukti mokyklų uždarinėjimo keliu.

„Dėl emigracijos mažėja moksleivių, tėveliai emigruoja kartu su atžalomis, - sakė mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė Daiva Jucevičienė. - Jei uždarys mokyklą, emigruoti gali tekti ir ne vienam pedagogui“.

Koks ten prestižas?

Vilniaus Šv.Kristoforo progimnazijoje streikavo 8 iš 60 mokyklos mokytojų. Jie buvo įsisegę specialias korteles su užrašu „Palaikau streiką“ ir dvi streiko valandas leido klasėse su mokiniais.

„Protestuojame tyliai: esame darbo vietoje ir atsakome už tai, kad vaikai būtų užimti. Tačiau mokytojai nedėsto savo dalyko, o bendrauja su vaikais klasėse. Didžioji dalis atėjo susigalvoję užduočių, kaip užimti mokinius“, - pasakojo mokyklos profsąjungos vadovė muzikos mokytoja Ilona Urbonienė.

Anot jos, ir streiko data pasirinkta neatsitiktinai - per papildomas 1-5 klasių mokinių atostogas, kai mokykloje mažiau mokinių.

Paklausta, kodėl ne visi mokyklos mokytojai streikuoja, I.Urbonienė paaiškino, kad dalis tiesiog pabijojo, o kita dalis nemato reikalo, nes atlyginimais mokykloje yra patenkinti.

„Mūsų mokykloje iš tiesų viskas gerai - krūvių pakanka. Daugelis sostinės mokyklų neturi kuo skųstis, todėl Vilniaus mokytojai ir pasyvūs. Mes tarsi dirbame regionų mokytojų, kuriems tikrai blogai, sąskaita. Tačiau dėl to ir turime juos palaikyti, - kalbėjo pedagogė. - O ir dėl savo ateities mums labai neramu: sumažės krepšelių - bus taupoma mūsų sąskaita ir jokia mokyklos vadovė nepadės, elgsis, kaip liepė savivaldybė“.

I.Urbonienė pasakojo, kad mokyklos bendruomenė ypač priešinasi Švietimo ir mokslo ministerijos brukamai Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijai, pagal kurią daugiau nei 25 metus mokykloje atidirbusius pedagogus norima paversti emeritais. Vesti pamokų jie negalėtų - būtų tarsi mokytojų padėjėjai.

„Mokytojams žodis „emeritas“ (lotyniškai „atitarnavęs“ - red. past.) - tarsi įžeidimas. Juk išeinant į pensiją skaičiuojamas paskutinių metų atlyginimas. Mokytojai išdirba pusę gyvenimo, jei uždirba gerai, tai nieko nereikš. Prieš gaunant pensiją bus mokami patys mažiausi atlyginimai, nes emeritas neturės krūvių, ir pensija bus kur kas mažesnė. Tai akivaizdus taupymas“, - kalbėjo profsąjungos vadovė.

Ji tvirtino, kad pedagogo profesija jau labiau negali būti sumenkinta - pokariu ji buvo laikoma prestižine - kaip daktaro, kunigo, o šiandien niekinama. „Aš norėjau būti mokytoja, nes jaučiau pašaukimą. Man skaudu, kad mokytojo profesija taip žeminama. Kartą sutikau buvusį mokinį ir šis paklausė: tai jūs dar dirbate mokykloje? Tik tiek tesugebate?“ - iliustravo I.Urbonienė.

Jai antrino ir kita Šv.Kristoforo progimnazijos muzikos mokytoja Diana Narienė: „Užvakar man viena kirpėja pasakė, kad yra trys profesijos, ko niekada nenorėtų dirbti: tai prostitutė, pardavėja-kasininkė ir mokytoja. Toks požiūris žeidžia“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"