1 nuotr.Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį nepriėmė sprendimo dėl Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo. Vienbalsiai nuspręsta, kad prieš priimant galutinį sprendimą turi būti parengtos detalios ekspertų išvados dėl šių skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo.
Panaikinus skulptūrų teisinę apsaugą, atsiveria kelias jas nukelti, restauruoti ir pergabenti į kitą vietą.
„Aš manau, kad tai yra trypčiojimas vietoje nesiryžtant priimti sprendimo", - po posėdžio sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. - Kultūros ministras labai aiškiai pasakė, kokie objektai gali būti kultūros vertybių registre, kurie ne. Ir tai, kad skirta daugiau laiko dar papildomiems dokumentams parengti, manau, yra tikrai nėra pats geriausias sprendimas. Lieku prie tos nuomonės, kad turime remtis konstitucinėmis nuostatomis".
D. Varnaitė negalėjo pasakyti, kada taryba dėl Žaliojo tilto skulptūrų rinksis kitą kartą, tačiau teigė Kultūros paveldo departamento specialistai tą padarys kaip įmanoma greičiau.
„To dar betrūko, kad mes iki Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtpenkmečio šiais metais dar puikuotumėmės Kultūros paveldo registre šiuo objektu", - sakė D. Varnaitė.
Posėdyje dalyvavusių komisijos narių ir interesantų nuomonės dėl Žaliojo tilto skulptūrų išsiskyrė. Vilniaus universiteto atstovas Vytautas Steponėnas (VU MIF) teigė, kad Žaliojo tilto skulptūros nebuvo atvežtos iš Maskvos, jas sukūrė lietuvių autoriai, todėl į paminklą galima būtų traktuoti į lietuvių tautos praeities dalį.
„Manęs simboliai absoliučiai nedomina, nei sovietiniai nei fašistiniai. Mes,lietuviai, tuomet buvome apvilkti į tą rūbą ir turime tai gerbti", - sakė V. Steponėnas.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pernai teigė, kad jei bus nuspręsta Žaliojo tilto skulptūras išbraukti iš saugomų kultūros vertybių registro, ką toliau su jomis daryti, turės nutarti Vilniaus miesto savivaldybė.
Aleksandro Puidoko, meno istoriko nuomone, Žaliojo tilto skulptūrų grupės pagamintos profesionaliai, jos turi išlikti, bet jas reikia iškelti į kitas vietas, nes dabar šios ant tilto esančios skulptūros primena skaudžius momentus, susijusius su sovietine praeitimi. A. Puidokas nemano, kad skulptūrų vieta Grūto parke, kurį pavadino komercine įmone, neturinčia nieko bendra su istorijos pagerbimu.
Tiltas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1997 m. gruodžio
31 d . Skulptūrų grupės "Mokslo jaunimas", "Taikos sargyboje", "Pramonė ir statybos" bei "Žemės ūkis" ant tilto buvo pastatytos 1952 m. Prie kiekvienos skulptūros yra lentelės su trumpa informacija apie kūrinį ir jo autorių sykiu su aiškinamąja lentele apie sovietų režimo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
ELTA primena, kad kultūros ministras Šarūnas Birutis lapkritį pasirašė įsakymą, kuriuo sovietine ar nacistine simbolika pažymėti objektai nebūtų įtraukiami į Kultūros vertybių registrą, o dėl jau jame esančių objektų reikalingumo sprendžia Kultūros paveldo departamentas. Paties departamento vadovybė laikosi nuomonės, kad okupacine arba fašistine simbolika pažymėti paminklai nėra vertingi.
Remiantis ministro įsakymu, paveldosaugininkai nutarė, kad Kaune daugiau kaip šešis dešimtmečius ant Vytauto Didžiojo tilto buvusi sovietinė simbolika gali būti pašalinta. Penkiakampės žvaigždės, pjautuvai ir kūjai, sovietiniai herbai iki šiol saugoti kaip vertingi tilto elementai.
