respublika.lt

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė: Jie mus apvaginėja (354)

2021 spalio 06 08:11:00
Justina GAFUROVA

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, ko gero, centrinės valdžios nėra pati mėgstamiausia merė. Ji nepraleidžia progos į viešumą iškelti absurdiškų Vyriausybės sprendimų, kai „vidury baltos dienos" valdžia tiesiog apvaginėja savo žmones. „Vakaro žinių" kalbinta Ž.Pinskuvienė sako, kad pinigų Lietuvoje yra, tik jie nepasiekia Lietuvos žmonių. Ji įsitikinusi, kad nėra sutapimas tai, jog konservatoriams būnant valdžioje Lietuvos žmones kasdien pasiekia vis naujos žinios apie didinamus mokesčius, kylančias kainas.

×
nuotr. 2 nuotr.
Živilė Pinskuvienė. Živilės Pinskuvienės „Facebook“ nuotr.



- Neseniai prezidentūroje vyko Regionų forumas, kur dalyvauti kviečiami visi Lietuvos merai. Kokie yra didžiausi skauduliai, kurie svarbūs regionų žmonėms? - „Vakaro žinios" paklausė Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės PINSKUVIENĖS.

- Didžiausia regionų problema, nesprendžiama daug metų, - keliai. Dar 2015 m., kandidatuodama į merus, vykdžiau apklausą, kokios yra didžiausios rajono problemos. 87 proc. apklaustų gyventojų kelius įvardijo didžiausia problema. Žmonės dešimtmečius gyvena tiesiog dulkėse. Metami pinigai į greideriavimą, o po lietaus - ir vėl pradinis rezultatas. Taip pinigai tik išmetami į balą. Atrodo, kad visos lėšos yra nukreiptos kitur.

Dar viena gyventojų nuolat išskiriama problema - apšvietimas. Per televiziją didieji politikai vis žada, kad rūpinsis regionais ir darys viską, kad kaimuose žmonės kurtųsi ir gyventų. Bet iš tiesų nedaroma nieko, kad žmonės norėtų čia kurtis ir gyventi. Žmonėms reikia kelio ir apšvietimo.

Štai pernai buvo programa, pagal kurią gyvenvietėse buvo galimybė senas, daug elektros eikvojančias lempas pakeisti į naujas ir taupias. Savivaldybė rašė projektą. Gavome atsakymą, kad skiriamas 386 tūkst. eurų finansavimas, tačiau programa reikalauja, kad dar tiek pat prisidėtų pati savivaldybė. Mes negalime, nes yra sumažintas skolinimosi limitas - apie 1,5 savivaldybės biudžeto. Mūsų atveju tai yra 360 tūkst. eurų visiems projektams. Negalime pasiskolinti, nes už mus skolinasi Vyriausybė. Kad dabartinė Vyriausybė galėtų kuo daugiau pasiskolinti pati, mums uždėjo skolinimosi limitą. Taip apvagiami žmonės.

- Ar ne skaudu gyventojams girdėti tokius dalykus, kad nelegalių migrantų konteineriams valstybė ketina skirti 726 milijonus eurų?

- Kai pradėjo dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, valstybės rezerve buvo 150 mln. eurų. Tada rezervas buvo padidintas iki 300 mln. Dabartinė Vyriausybė iš karto padidino rezervą iki 900 mln. Man, kaip pilietei, kyla klausimas, kur yra tie 900 mln., kurie yra visų Lietuvos žmonių pinigai?

Už juos mes perkame brangius namelius. Beje, iš pradžių buvo planuojama nuomoti. Kilus pasipiktinimui, to pirkimo vis tiek nebuvo atsisakyta, jis tiesiog buvo išskaidytas į kelis pirkimus. Jeigu tokius milijoninius konkursus taip išskaidytų bent vienos savivaldybės administracijos direktorius, kaip dabar tą daro Vidaus reikalų ministerija, manau, toks valdininkas jau būtų išvežtas su antrankiais. Dabar kas savaitę konteinerinių namelių nuomai išleidžiama po 5-7 mln. eurų. Žinoma, žmonėms skaudu dėl tokių dalykų. O ypač, kai kasdien girdi, kad brangsta elektra, dujos.

- Ar esame tokie turtingi, kad galėtume visiems nelegalams padėti?

- Suprantu, kad esame labai turtingi. Tiksliau, migrantams turime pinigų tiek, kiek reikės. O trūksta pinigų tik mūsų, Lietuvos, žmonėms.

Pasakysiu pavyzdį. Yra tokia tvarka, pagal kurią pensijos sulaukusiam pedagogui, visą gyvenimą dirbusiam pagal specialybę, išmokama pusės metų išeitinė išmoka. 60 proc. lėšų tam skiria Vyriausybė, o 40 proc. - savivaldybė. Šiemet pirmą kartą teko raudonuoti iš gėdos prieš tuos mokytojus, kai Vyriausybė atsiuntė raštą, kad pinigų tam neturi. Jeigu nori, tegul savivaldybės moka iš savo lėšų. Iš mums reikiamų 68 tūkst. buvo skirti 7 tūkst., o merams sukilus, dar tiek pat. Visus kitus pinigus mums reikėjo paimti iš kažkam jau paskirtų. Tai yra žeminimas žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius.

- Neseniai socialiniame tinkle palyginote, kokiomis tvoromis gyventojai saugomi nuo nelegalių migrantų stovyklose ir kokia tvirta tvora apsitvėrė Seimas prieš gyventojų mitingą. Tai rodo, kad valdžia bijo savo žmonių?

- Taip, sprendimus priimantieji bijo žmonių. Nes tik jų nurodymu buvo pastatytos tokios galingos tvoros aplink Seimą. Jeigu nieko bloga nedarai, nereikia bijoti išeiti, nereikia sėdėti iki ryto užsidarius, o paskui visus susirinkusiuosius vadinti bomžais, neadekvatais ar valkatomis. Užsidaręs toje dėžutėje ilgai neišbūsi. Tuoj praeis treji metai ir nori nenori reikės išeiti pas tuos pačius žmones ir prašyti palaikymo. Manau, tada žmonės jiems primins, kokiomis tvoromis jie buvo apsistatę.

- Panašu, kad atėjo laikai, kai valdžios kritikuoti negalima. Tai gerai iliustravo ir Lietuvos advokatūros pirmininko Igno Vėgėlės pavyzdys, kai net paskatinęs skiepytis, tačiau iškėlęs gyventojams rūpimus klausimus, viešojoje erdvėje buvo faktiškai „suėstas"...

- I.Vėgėlę „ėdė" sisteminė žiniasklaida, bet žmonės jį palaiko. Matant tai, man kyla klausimų, kuo mes skiriamės nuo Baltarusijos?

Galiu pasakyti taip - konservatoriai daug metų nebuvo valdžioje. Manau, kad atėję jie nori atsigriebti, nes puikiai supranta, kad po trejų metų jų nebus ir niekas jų nerinks. Žmonės tokių dalykų neatleidžia. Žmonės apvaginėjami. Bet ne visi drįsta tą pasakyti tiesiai. Nes bet koks blogas žodis, pasakytas konservatorių ar Gabrieliaus Landsbergio pusėn anksčiau ar vėliau atsisuka bumerangu. Paprasti žmonės bijo, nori gyventi saugiai. Konservatorių kritikų mažos nuodėmėlės paverčiamos pasaulinio masto nuodėmėmis, o jų pačių didelės nuodėmės - mažomis.

- Išeitų, ne sutapimas, kad tai, jog vos tik konservatoriai grįžo į valdžią, valstybėje vėl ekonominės krizės, kylantys mokesčiai, krintantis pasitikėjimas valdžia ir prastėjanti žmonių emocinė sveikata?

- Neabejotinai - tai yra susiję. Kasdien girdime naujienas apie tai, kad žudosi žmonės. Žmonių emocinė būklė yra „ant ribos". Nes jie kasdien mato tik gąsdinimus pandemija, girdi, kad brangs dujos, elektra, kils mokesčiai, o čia dar į Lietuvą plūsta nelegalūs migrantai... Ir viso to pabaigos nematyti. Nuo ryto iki vakaro žmonėms pumpuojamos tokios žinios. Ne visi gali tą atlaikyti.

- Lietuvai ant nosies - nauji ribojimai, nepaisant to, kad pasiekus 70 proc. pasiskiepijusios visuomenės buvo žadamos visos laisvės. Ar tai nėra gyventojų apgavystė?

- Man atrodo, kad tas traukinys nuvažiavo per toli ir viską suvaldyti bus labai sudėtinga. Atsimenu, kai, prasidėjus vakcinacijai, organizavome gyvą žmonių eilę skiepams. Tuomet buvau taip užsipulta, kad gatvėje išrikiavau žmones, jog ir mirdama turbūt atsiminsiu. O dabar gyventojai skiepijami autobusuose ir turbūt, jeigu užsigeistum būti paskiepytas nors ir tvarte, atlėktų ir paskiepytų.

Žinote, mes neseniai priėmėme sprendimą atšaukti mūsų miesto šventę. Ne dėl to, kad pandemija, o dėl to, kad nenorime rūšiuoti žmonių, apsitverti gardais. Manau, žmonės šį sprendimą suprato.

Be to, man keista, kodėl pas mus nekalbama apie koronaviruso gydymą, kuris jau taikomas kitose valstybėse. Negana to, Lietuvoje kalbama tik apie skiepą nuo COVID-19. Prasidėjus pandemijai, kai laukėme skiepų, gal buvo galima skatinti žmones skiepytis bent jau nuo plaučių pneumonijos? Mūsų šeima, patarus medikams, pasirinko tokį sprendimą ir sirgome tikrai lengvai. Bet šis skiepas kainuoja 57 eurus. Valstybei, matyt, per brangu. Nors vieno skiepo užtenka visam gyvenimui.

Man kartais atrodo, kad visur slepiasi tik pinigai. Neliko nei žmogiškumo, nei jautrumo, nei užuojautos. Visur tik pinigai... Jau nesvarbu, mūsų liks daugiau, ar mažiau... Atrodo kaip tyčinis Lietuvos naikinimas.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (354)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
  • RŪKYMAS: Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkalių ar vartojančiųjų bedūmius gaminius nurodo nežadą jų atsisakyti.
  • MOKESTIS: Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir ją apmokėti, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • FORUMAS: Ketvirtadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis tarptautinis, jau trečiasis, transporto inovacijų forumas „Transportas ir logistika 2050“, kurį organizuoja Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija.
  • REFERENDUMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neatšaukiantis anksčiau priimto sprendimo dėl Referendumo įstatymo bylos, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įpareigota referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus, pagal šiuo metu Seime svarstomą, tačiau dar nepriimtą Referendumo įstatymo redakciją.
  • REKTORIUS: Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo prof. dr. Romualdas Kliukas.
  • DARŽELIS: Šiuolaikinės architektūros beveik 2 tūkst. kv. metrų pastate įrengta net 12 darželinukų grupių, kurias galės lankyti 206 vaikai ir tai bus vienas moderniausių vaikų darželių Kauno regione.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+3 +9 C

 

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +9 C

 

+4 +7 C

0-13 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s