respublika.lt

Nacionaliniai lietuviškos integracijos ypatumai

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 balandžio 15 12:00:19, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

Vyriausybė trečiadienį tarsis, ar atidėti terminą, iki kurio Vidaus reikalų ministerija (VRM) turėjo parengti siūlymus, susijusius su įvairiais palengvinimais asmenims, kalbantiems tik užsienio kalbomis. Pasirodo, dėl lietuviškai nekalbančių asmenų ketinama valstybės bei savivaldybių institucijose kone įteisinti užsienio kalbas, mat jomis netgi būtų galima pateikti dokumentus, kuriuos valdininkai turėtų suprasti ir į kuriuos turėtų reaguoti.


Dokumentai - ir nelietuviški

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vėl fiksuota teigiama migracija - sausį į Lietuvą atvyko 628 žmonėmis daugiau nei išvyko. Vyriausybės teigimu, apie 56 proc. atvykusiųjų sudaro grįžę Lietuvos piliečiai.

„Vis dėlto Lietuvos piliečių sutuoktiniai ir/arba jų vaikai, taip pat atvykstantys užsieniečiai, nemokantys lietuvių kalbos, susiduria su iššūkiais gaudami viešąsias ir administracines paslaugas“, - rašoma nutarimo projekte.

Todėl ji siūlo, pavyzdžiui, institucijų bei įstaigų informaciniuose stenduose ir interneto svetainėse skelbti informaciją apie užsienio kalba galinčius aptarnauti darbuotojus; priimamuosiuose sudaryti galimybę asmenims dokumentus pateikti elektroniniais būdais tiek valstybine, tiek užsienio kalba; sudaryti galimybę dokumentus užsienio kalbomis pateikti tiesiogiai institucijos interneto svetainėje, institucijų interneto svetainėse skelbti dažniausiai užduodamus klausimus ir pateikti atsakymus į juos ir užsienio kalbomis, ir pan. VRM tokioms idėjoms neprieštarauja, įgyvendinimo terminus ji prašo atidėti tik dėl formalumų - nes Seime iki šiol nepriimtas įstatymas, kuris siejasi su šiais siūlymais.

Bent jau nekainuos

Kiek tokie pataikavimai lietuvių kalbos nemokantiems asmenims kainuos, nes reikės interneto svetaines keisti, informacinius stendus atnaujinti, vertėjus iš retesnių kalbų samdyti arba darbuotojus tų kalbų mokyti? Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė „Vakaro žinioms“ patarė šiais klausimais kreiptis į jos pavaldinius, nes vakar buvo užsiėmusi. Iš pastarųjų gavome atsakymą, kad nieko nekainuos, nes tai esą kol kas tebus rekomendacijos, kurių neprivalu laikytis. O Seimas neva vargu ar priims įstatymą, kuris viešojo administravimo subjektus įpareigos taip bendrauti su lietuviškai nekalbančiais asmenimis, o ne rekomenduos.

Dėl pigios darbo jėgos

Žinomas kalbininkas Kazimieras Garšva „Vakaro žinioms“ sakė nesuprantantis Vyriausybės argumento, esą tokie palengvinimai padėtų lietuviškai nekalbantiems asmenims integruotis į Lietuvos visuomenę. Anot jo, kaip tik bus atvirkščiai - jei visose valdiškose institucijose bus įmanoma gauti viešojo administravimo paslaugas net ir mokant tik užsienietiškai, mūsų kalbos mokytis net neapsimokės. Tačiau K.Garšva stebisi, kad Vyriausybės projektuose kalbama ir apie lietuvių emigrantų vaikus - esą daug jų nemoka lietuviškai.

„Jei tautiečiai į Lietuvą atsiveža mažus vaikus, dar šiek tiek suprantama, kad šie nemoka gerai kalbėt lietuviškai, jei užaugo ne Lietuvoje, nes užsienyje lietuviškų mokyklų ir darželių nebuvo. Tačiau mažus vaikus labai lengva išmokyti, ypač šeimoje šnekant lietuviškai. Man iš viso keista, kad Lietuvoje taip nuolaidžiaujama svetimoms kalboms. Ar girdėjote, pavyzdžiui, kad kur nors Norvegijoje savo reikalus valdiškoje įstaigoje būtų galima susitvarkyti temokant lietuviškai? Ne, nors lietuvių ten daug. Mūsų valdininkai nuo Tarybų Sąjungos laikų dar nepriprato prie normalios valstybės ir normalios valstybinės kalbos. Kas tikrai nori išmokti lietuviškai, tam norėti ir tereikia, nes tai netgi nieko nekainuoja: yra įvairių nemokamų nuotolinių lietuvių kalbos kursų“, - teigė K.Garšva.

Kalbininkas mano, kad užsieniečiams pataikaujama tik todėl, jog norima lengviau prisivilioti pigios darbo jėgos.

„Išvarė milijoną lietuvių iš Tėvynės, tai dabar trūksta pigios darbo jėgos, reikia užsieniečių prisikviesti. Bet su tokiomis idėjomis lengvai galima pažeisti Konstituciją, kurioje rašoma, kad vienintelė valstybinė kalba - lietuvių. O politikai dabar nori, kad net dokumentus institucijoms būtų galima pateikti surašytus užsienietiškai“, - baisėjosi K.Garšva.

Trūksta savigarbos

Filosofas Krescencijus Stoškus sako, kad postringauti apie užsienio kalbas valdiškose Lietuvos institucijose gali tik Lietuvos nedraugai arba iškritę iš medžio.

„Kaip atrodytų, jei kokia Vokietija įteisintų, jog jos institucijose privalo būti valdininkų, mokančių lietuviškai? Taip nėra, kodėl tada mes taip nusileidžiame? Ar neturime savigarbos? Politikams reikėtų prasiblaivyti. Man visiškai nesuprantami tokių siūlymų motyvai. Jei tokie projektai skiriami emigrantams, tai jie kaip tik skatinami savo vaikų nemokyti lietuviškai“, - stebėjosi K.Stoškus.

Anot filosofo, bandyti sugrąžinti į Lietuvą emigrantus reikia, tačiau tokios priemonės - visiškai neveiksmingos. K.Stoškaus teigimu, dabar pamatėme, kokie kai kurie emigrantai grįžta namo - spjaudosi, nors yra pandemija, keikiasi. Tačiau esą dėl kelių blogiečių nereikia susidaryti neigiamos nuomonės apie visus emigrantus.

„Taip, toks elgesys gadina įspūdį, tačiau juk ne visi tokie“, - pastebėjo filosofas, anot kurio, jei emigrantas grįžta namo, reiškia, kad patriotizmo jis dar turi.

Seimo Migracijos komisijos vicepirmininko Kęstučio MASIULIO komentaras:


„Tokie Vyriausybės planai yra labai keisti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jei institucijoms būtų užkrauta prievolė priiminėti ir užsienio kalba surašytus dokumentus, joms būtų didelis krūvis. Mūsų tautiečiai yra labai paslankūs, daug važinėja po pasaulį, o nuvažiavę į kurią nors šalį ilgesniam laikui stengiasi išmokti jos kalbą, adaptuotis - skirtingai nei kokie kinai, arabai ar turkai, kurie mieliau ne adaptuojasi, o kuria savotiškus getus. Mūsų tautinio identiteto trapumas perkeliamas į valstybės administracinę sistemą, o turėtų būti atvirkščiai: tautinį identitetą reikia stiprinti, o lietuvių kalbą daryti dar labiau privaloma. Atvažiuoja vis daugiau ukrainiečių, baltarusių, tai reikia ne plėsti įvairių kalbų prieinamumą mūsų institucijose, o suteikti galimybes mokytis lietuvių kalbos. Tik iš pradžių, kol jie dar nebūtų suspėję to padaryti, reikia suteikti visokeriopą įmanomą pagalbą jiems suprantama kalba. Bet tik laikinai“, - sakė K.Masiulis.

Kaip ir K.Stoškus bei K.Garšva, taip ir K.Masiulis mano, kad taip lietuvių kalba nuvertinama.

„Man tai kvepia provincialumu. Pavyzdžiui, jei Vokietijoje kreipsiesi į kokią valdišką įstaigą, tai ne tik kad į lietuvišką, bet ir į anglišką laišką negaus atsakymo arba tikėtina, kad labai sunkiai gausi. Vokietijoje esu gyvenęs, todėl galiu tai atsakingai pareikšti. Gyveni Vokietijoje - turi mokėti jų kalbą. Anglų kalba, išplitusi daug kur pasaulyje, ten jokių privilegijų nesuteikia. Tas pat yra ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Tik tiek, kad vokiečiai labiau kuklinasi kalbėti laužyta anglų kalba, o prancūzai taip elgiasi iš nacionalizmo. Kodėl Lietuva turėtų elgtis kitaip? Sovietai stengėsi mus rusinti, didinti įvairių rusiškų dokumentų srautą, mažinti lietuviškų srautą, o dabar ką, savanoriškai įsivesime dvikalbystę ar trikalbystę?“ - retoriškai klausė parlamentaras.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s