Pasekusios Ignalinos rajono pavyzdžiu (meras Bronis Ropė atsisakė uždaryti mažas rajono mokyklas, nes liktų vos viena vidurinė rajono centre), į kovą su Švietimo ir mokslo ministerija stoja ir daugiau savivaldybių.
Kai kurios jau kreipėsi į ministeriją, reikalaudamos, kad mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika kaimo mokykloms būtų pakeista. Tačiau švietimo reformatorių jokie prašymai nejaudina - provincijos mokyklas įsakyta naikinti.
Kaimai tuštės
Panevėžio rajono Jotainių pagrindinėje mokykloje - nerimo dienos. Nuo šio rudens mokymo įstaiga greičiausiai bus prijungta prie Vadoklių vidurinės, sakė Jotainių pagrindinės mokyklos direktorė Janė Augulienė. Sujungus mokyklas, be darbo gali likti dalis mokytojų.
Kai kurie Jotainių mokytojai ir taip dirba per kelias mokyklas - kitaip iš atlyginimo neišgyventų. Tačiau, anot J.Augulienės, tiems, kurie papildomo darbo neturi, gresia varguolio dalia.
„Susirasti kitą darbą sunku. Ne tik kaime, bet ir mieste sumažėjo mokyklų: ne viena iš vidurinės tapo pagrindinė. Pedagogų - perteklius, o laisvų darbo vietų nėra. Papildysime bedarbių gretas ir gyvensime iš pašalpų“, - liūdnai atsiduso J.Augulienė.
Po to, kai pernai Vyriausybė pakeitė mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką bei 30 procentų sumažino kaimo mokyklų finansavimą, joms beliko užsidaryti arba susijungti.
Dabar kaimo mokykla gali išsilaikyti tik tuomet, jei vidutiniškai klasėje mokosi 10 mokinių. Taip pat jei nėra jungtinių klasių - t.y. kartu nesimoko, pavyzdžiui, ir pirmokai, ir antrokai.
Štai Jotainių mokykloje šiuo metu mokosi 38 moksleiviai. „Skaičius toks mažas, kad net nedrįstu sakyti, - pridūrė mokyklos direktorė. - Jau nebegalime nė paprieštarauti - kai toks mokinių skaičius, aišku, kad nebegalime išsilaikyti“.
Įsakyta naikinti
Dėl provincijų ateities nerimauja ne tik mokyklų bendruomenės, bet ir rajonų savivaldybės.
Prieš savaitę į kovą su Švietimo ministerija stojo Ignalinos rajono savivaldybė , nusprendusi netvirtinti pagal Vyriausybės įsipareigojimą numatytų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo petvarkos programos 2012-2015 metams. Pasekusios Ignalinos pavyzdžiu, apie planus priešintis ministerijai prabilo ir daugiau savivaldybių.
Pasak Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, rajone kasmet sumažėja po 200 moksleivių, tačiau mokyklų naikinimas esą ne išeitis.
Šiemet neplanuojama uždaryti nė vienos rajono mokyklos, tačiau kai kurioms gresia būti sujungtoms ar iš pagrindinių virsti pradinėmis.
Meras buvo atviras - neaišku, kokia situacija bus kitąmet. „Kaimo mokykloms tas privalomas dvi klases sunku sukomplektuoti. Dėl tokios tvarkos išgyvena ir kaimas, ir mokyklų bendruomenės, ir savivaldybė. Rašėme laišką ministerijai, prieš porą dienų gavome atsakymą: nežiūrint į nieką privalote vadovautis nustatyta tvarka. Ir mokyklų bendruomenė kreipėsi į ministeriją, atsakymas buvo toks pat“, - pasakojo meras.
Jungiamų mokyklų moksleiviams pasiūlyta mokytis už 15 ar 17 kilometrų esančiose mokyklose. „Ar įsivaizduojate, ką reiškia tokį atstumą įveikti kiekvieną dieną?“ - klausė P.Žagunis.
Mokslo šviesa tolsta
Rokiškio rajono vicemeras Egidijus Vilimas sako, kad pasienio rajonuose situacija dar prastesnė. Uždarius kaimo mokyklas, mokiniams tektų važiuoti kone per visą rajoną iki artimiausios mokymo įstaigos - net po 40-50 kilometrų. „Rokiškis, Zarasai, Ignalina - šių rajonų situacija kitokia, juk panaikinus mokyklą, mokinių pasirinkimas mažas - tik viena pusė. Nevažiuosi juk mokytis į užsienį - į Latviją, Baltarusiją, Lenkiją...“ - kalbėjo vicemeras.
„Kai kaimo mokykloms 30 proc. sumažino finansavimą, mūsų rajone net palyginti didelėms mokykloms trūksta lėšų. Jei liks tokia tvarka, po penkerių metų jos užsidarys“, - nerimavo R.Vilimas.
Anot jo, „krepšelizacija“ naikina ne tik mažesnes mokyklas, bet ir pačius kaimus. Ilgainiui provincija dar labiau ištuštės - kas norės likti kaime, kur nei mokslo šviesos, nei darbo nėra?
Jam antrino ir Pranas Petrošius, Tauragės rajono meras. „Jei vykdytume ministerijos reikalavimus, mūsų rajone neliktų nė vienos kaimiškosios mokyklos. Mes to nedarysime, nepritarsime“, - teigė jis.
Artimiausiu metu rajono taryba tvirtins mokyklų optimizavimo programą 2012-2015 metams. „Tarybos narių prašiau, kad apie mokyklų uždarymą nebūtų jokios kalbos. Į kiekvieną iš jų bandysime pažiūrėti individualiai. Žinoma, ministerija tam nelabai pritars. Po svarstymo taryboje ketiname kreiptis ir į ministrą, ir į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, kad tvarka būtų pakeista“, - kalbėjo meras.
Net mokiniai grasina krepšeliu
Neramu ir Šiaulių rajono mokykloms. Iki 2015-ųjų rajone gali būti uždarytos 6 mokyklos. Kaip pasakojo Šiaulių rajono Bubių pagrindinės mokyklos direktorius lietuvių kalbos mokytojas Raimundas Varopickas, prieš trejus metus rajone jau buvo uždarytos trys mokyklos. Dabar atėjo kitų eilė.
Kol kas Bubių mokyklai uždarymas negresia. Čia mokosi 123 mokiniai - tiek pakanka, kad įstaiga išsilaikytų.
Anot R.Varopicko, pamačiusios sistemos grėsmes daugelis šalių finansavimo krepšeliais atsisakė:
„Man teko būti Suomijoje, jie atsisakė tų krepšelių. Ten, jei gyvenvietė toli ir mokinių nedaug, išlaiko mokyklas. Palikti krepšeliai tik technologijų pamokoms, nes jos brangios: visas medžiagas, instrumentus vaikams duoda mokykla. O pas mus - visuotinė „krepšelizacija“, jau viską „sukrepšelizavo“ - ir studentus, ir ikimokyklinukus. Mokyklos dabar yra paslaugų teikėjos - kaip savotiškas ekonominis vienetas. Turi pinigų - gerai, neturi - braukiame tave lauk. Reikėtų mokinių krepšelio metodiką pakeisti, atsižvelgti į rajonų padėtį, bendruomenės nuomonę. O dabar mokyklos, mokytojai - kaip po peiliu, taip per žiauru“, - kalbėjo pedagogas.
Pasak jo, dabar net ir mokiniai ėmė krepšeliais grasinti. „Kolegos yra pasakoję, kad mokiniai pasako: neleidžiate elgtis, kaip aš noriu, tai išeisiu ir išsinešiu krepšelį“, - iliustravo R.Varopickas.
Taupo tik mokykloms
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas sakė, kad ministerijos mokyklų tinklo optimizavimas labiau primena švietimo genocidą.
Einama paprasčiausiu keliu, kai į švietimo įstaigas žiūrima tarsi į verslo subjektus: jei mokykla nuostolinga - reorganizuojama arba uždaroma. Viskas apgalvota: mažėja mokyklų, mokytojų - valdžia sutaupo.
Tik, anot E.Jesino, taupoma nebent mokytojų sąskaita, o štai pati ministerija savo administravimui ir bereikšmiams projektams lėšų negaili.
Profsąjungos vadovas priminė, kaip lengvai milijonas buvo išleistas programai „Renkuosi mokyti“, pagal kurią į kaimo, rajono mokyklas dirbti buvo priimami ir neturintys pedagoginio išsilavinimo aukštųjų absolventai.
„Ir kas iš tos programos? Pinigai išleisti, o kaip ji veikia - žinių nėra. Štai mokykloje, kurioje dirbu, buvo atėję mokyti trys, tačiau nė vieno nebeliko“, - pasakojo E.Jesinas.
Lėšų švaistymo pavyzdžiu jis laiko ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, kuri atlieka mokyklų auditą, įkūrimą: „Jos paslaugos kainuoja labai brangiai. Seminarai apie tai, kaip mokytojai turi įsivertinti savo darbą, kaip pati mokykla turi vertinti mokytojų darbą. Jie kainuoja labai brangiai - nuo 7 iki 15 tūkstančių. Anksčiau mokyklų priežiūrą atlikdavo apskričių švietimo priežiūros tarnybos - visiškai veltui, nes tai buvo jų pareiga. O dabar tie pinigai prievarta siurbiami iš mokinio krepšelio. Net savivaldybės negali pasipriešinti, kad šiuo metu mokykloms jokio audito nereikia“.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
