1 nuotr.„Geros valios fondas“ išmokės simbolinę vienkartinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ir jų įpėdiniams – numatoma, kad pareiškėjams, kurių prašymai bus priimti, bus išmokėta iš viso 5–10 mln. eurų.
2023 m. vasario 10 d. „Geros valios fondas“ (GVF) paskelbė, kad Holokaustą Lietuvoje išgyvenę asmenys ar jų įpėdiniai dabar gali teikti prašymus gauti Kompensaciją už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvoje įgyvendinamą programą. Terminas prašymams pateikti – 2023 m. gruodžio 31 d.
Ši programa įgyvendinama pagal teisės aktą, kurį lapkritį pateikė premjerė Ingrida Šimonytė, o 2022 m. gruodžio 29 d. pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo įstatymu siekiama įvykdyti teisingumą Holokaustą išgyvenusių asmenų ir jų šeimų, kuriems Lietuvoje pirmiau galiojusių teisės aktų dėl turto grąžinimo nuostatos nebuvo taikomos.
„Šia simbolinių išmokų programa bus siekiama pagerbti palikimą tų žmonių, kurių gyvenimas visiems laikams pakito po įvykdytos precedento neturinčios žydų tautos atstovų turto vagystės Holokausto ir totalitarinių režimų okupacijos Lietuvoje metais. Sveikinu Lietuvą priėmus šį prasmingą įstatymą, kuris žymi svarbų mūsų kelionės siekiant įvykdyti teisingumą tiek daug praradusių asmenų atžvilgiu etapą“, – kalbėjo rabinas Andrew Bakeris, vienas iš „Geros valios fondo“ pirmininkų ir Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius.
„Mūsų moralinė pareiga toliau padėti senyvo amžiaus Holokaustą išgyvenusiems asmenims Lietuvoje ir pagal naująją programą mokėti kompensaciją tiems, kurių turtas buvo neteisėtai nusavintas. Raginame visus, manančius, kad atitinka šios programos dalyviams nustatytus kriterijus, pateikti prašymą. Be jokios abejonės Geros valios fondas sieks operatyviai užtikrinti, kad Holokaustą išgyvenusiųjų ir jų šeimų atžvilgiu būtų įvykdytas toks teisingumas, kokio jie nusipelnė“, – sakė viena iš Geros valios fondo pirmininkų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuo 1991 m. Lietuvos Respublika priėmė keletą įstatymų, kuriais buvo sprendžiamas totalitarinių režimų okupacijos metu nacionalizuotas ar kitokiais būdais neteisėtai nusavintas privačių asmenų nekilnojamasis turtas. Pagal šiuos įstatymus, programoje dalyvauti galėjo tik esami Lietuvos piliečiai, todėl dauguma Lietuvoje nebegyvenančių Holokaustą įšgyvenusių asmenų ir jų šeimų tokios galimybės neturėjo. Reaguodama į tokią situaciją, Lietuvos Respublika neseniai priėmė įstatymo pakeitimus, kad bent kiek sumažintų tą istorinį neteisingumą, kurį Holokausto aukos patyrė dėl pernelyg didelius reikalavimus nustatančių, sudėtingų ir nuolat keičiamų pilietybės įstatymų.
Pagal naująjį įstatymą, Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo sumokėti vienkartinę simbolinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams, neturėjusiems teisinės galimybės susigrąžinti savo turtines teises pagal Lietuvoje pirmiau galiojusius teisės aktus dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu jie nebebuvo šalies piliečiai. GVF buvo paskirtas fondo administratoriumi ir kriterijus atitinkantiems pareiškėjams privalės išmokėti nuo 5 iki 10 mln. eurų. Tiksli kiekvienam asmeniui išmokėtina suma bus apskaičiuota nustačius galutinį reikalavimus atitinkančių pareiškėjų skaičių.
Be 5–10 mln. eurų kompensacijų už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą, kurios bus išmokamos pagal programą, likusi naujajame įstatyme numatytos 37 mln. eurų simbolinės kompensacijos dalis bus skirta mokėti kasmetines išmokas Geros valios fondui ateinančius septynerius metus – tokiu būdu Lietuvos vyriausybė pripažįsta, kad egzistuoja paveldėtojų neturintis žydų turtas, apie kurį kalbama 2009 m. Terezino deklaracijoje. Tai turės reikšmingos įtakos stiprinant ir remiant žydų bendruomenių gyvenimą Lietuvoje ir sprendžiant vyresniojo amžiaus asmenų gerovės klausimus, net jeigu kalbame vos apie nedidelę dalį iki karo buvusio žydų turto vertės. Šiuo būdu Lietuva taip pat išsiskiria iš kitų regiono šalių, kurios dar nesiėmė jokių priemonių paveldėtojų neturinčio turto atžvilgiu.
ELTA primena, kad Seimas gruodžio pabaigoje pritarė premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą.
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija. Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.
