Danų kiaulės murkdosi teisme

Danų kiaulės iš Kalvarijos savivaldybės taip lengvai nepasitrauks. Tai patvirtino vakar Kauno apygardos administraciniame teisme įstrigęs dviejų bylų nagrinėjimas. Viename jų turėjo būti sprendžiamos danų pretenzijos Kalvarijos savivaldybei dėl to, kad ji atsisakė patvirtinti aplink fermas esančią pusantro kilometro sanitarinę zoną. Tokios zonos įteisinimas pakenktų daugiau nei 500 sodybų gyventojų interesams. Kitame to paties teismo paskirtame posėdyje turėjo būti nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas apginti Kalvarijos savivaldybės gyventojų interesus gyventi švariai ir saugiai savo namuose. Nei vienas, nei antras posėdis neįvyko.

Į posėdžius - ešelonais

Teismas į posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas Kalvarijos savivaldybės ir danų ginčas dėl sanitarinės zonos patvirtinimo, trečiaisiais asmenimis pakvietė 506 per pusantro kilometro nuo komplekso turinčius namus ir žemes savininkus.

Teisme paaiškėjo, kad net šeši iš jų jau mirė, nesulaukę, kol danų fermos skleidžiama smarvė juos nunuodys. Tad per teismo pertrauką savivaldybė privalės surasti ir teismui nurodyti mirusiųjų įpėdinius. Tam, kad teisme išgirstų amžiams tampantys danų fermų įkaitais. Kitaip sakant, jeigu teismas priims sprendimą, palankų danams, o ne savivaldybei, sanitarinėje zonoje gyvenantys savininkai turės šią sąlygą registruoti valstybiniame turto registre. Tai reiškia ne ką kita, kaip jų teisių šeimininkauti savo namuose, kaip jie nori, suvaržymą.

Sanitarinėse zonose draudžiamos statybos, pastatų rekonstrukcijos, ką jau kalbėti apie teisę ekologiškai ūkininkauti, plėtoti turizmą. Kitaip sakant, išklausyti sau nuosprendžio į teismą turėtų atvažiuoti net keli autobusai Jusevičių, Santakos ir kitų kaimų gyventojų. Vakar per šalčius iš Jusevičių kaimo atvažiavo vos keli. Išgirdo tik tai, ką išgirdo - posėdis atidedamas.

Neįvyko ir po pietų tame pačiame teisme numatytas posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas apginti nuo danų fermų smarvės ir poveikio aplinkai kenčiančių gyventojų interesus. Teismas priėmė sprendimą atidėti bylos nagrinėjimą tol, kol apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas danų apskųstas Marijampolės teismo sprendimas panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.

Marijampolės teismas praėjusį rudenį pripažino, kad beveik 100 tūkst. kiaulių per metus Jusevičiuose užauginantis monstras dirbo neteisėtai ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi savo veiklą nutraukti.

Kalvarijiečiai nori jaustis šeimininkais

Kol teismai tyli, Kalvarijos savivaldybė nutarė apkarpyti svetimtaučiams sparnelius pati ir vakar nusprendė uždrausti plėtoti pramoninę gyvulininkystę savo savivaldybėje, nes tokia veikla prieštarauja prieš trejus metus patvirtintam Kalvarijos savivaldybės bendrajam planui, kuriame numatyta, kad savivaldybės ekonominė perspektyva yra orientuota į ekologinę žemdirbystę ir turizmą, o ne į intensyvios gyvulininkystės plėtrą.

Taryba nutarė, kad didesni kaip 3 tūkst. penimų kiaulių (arba 900 paršavedžių) ūkiai gali būti kliūtis ilgalaikei savivaldybės socialinei, kultūrinei, ekologinei, ūkinei bei demografinei plėtrai. Tad kurti didesnes, nei savivaldybės taryba nutarė, kiaulių, vištų bei kitų gyvulių bandas nebus leidžiama. Nebus išduodami jų planavimo, projektavimo dokumentai, stabdomi teritorijų planavimo sprendinių keitimai, detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentai. Jusevičiuose šeimininkaujantiems danams į savivaldybę nori nenori teks kreiptis.

Ir ne vieną kartą. Vienas iš galimų vizitų - dėl teisės pakeisti žemės paskirtį, ant kurios fermos pastatytos. Fermos stovi ne ant žemės ūkio paskirties žemės, o komercinę paskirtį turinčiame sklype. Skubėdami daryti verslo, danai nesumojo to iš karto padaryti. O gal ir tokio tikslo neturėjo. Juk čia ėjo ne ko kito, o kalti pinigų, nesukdami sau galvos, ar to nori vietos gyventojai, ar tai naudinga Lietuvai, jos žemei, orui, vandenims.

Kalbant apie naudą, Kalvarijos savivaldybės ir UAB „Saerimner“ informacija išsiskiria. Vakar UAB „Saerimner“ išplatintame dokumente skelbiama, kad danai Kalvarijos biudžete kasmet palieka milijoną litų mokesčių. Tuo tarpu Kalvarijos savivaldybė turi žinių iš mokesčių inspekcijos, kad UAB „Saerimner“ padalinys Kalvarijos savivaldybei per metus pajamų mokesčio sumoka tik 33,7 tūkst. litų, už žemės nuomą - 9,9 tūkst. litų.

Savivaldybė nuolaidų nedarys

Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius net neabejoja, kad šis sprendimas danams bus dar vienas pretekstas kreiptis į teismą. Anot mero, danai kitaip nemoka, jie nesikalba su savivaldybe, nenori susitvarkyti dokumentų, kaip reikalaujama.

„Danų kompleksas mūsų bendrajame plane buvo, bet buvo kitokio pajėgumo, koks ir buvo numatytas jį statant, 12 tūkst. kiaulių per metus. Danai augina beveik 100 tūkst. kiaulių. Ar galima dešimties kvadratinių metrų bute apgyvendinti 100 žmonių jo nepadidinus? Jie nieko nekeitė, net projekto nėra. Jeigu norės toliau veiklą plėtoti, jie gali tvarkytis dokumentus ir keisti pajėgumą“, - sakė V.Aleknavičius.
Interviu

Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis:

- Danijos kiaulių augintojai apskundė Kalvarijos savivaldybę, ginančią gyventojų interesus, o trečiaisiais asmenimis patraukė apie 300 žmonių. Ko jie tokiu teismo darbo trikdymu, bandymu įbauginti gyventojus siekia?

- Danija dabar pirmininkauja ES ir moko visą Europą ekologijos, pati Baltijos jūrą užpylusi srutomis ir sulaukianti nuolatinių priekaištų iš Europos Komisijos dėl taršos. Todėl nori permesti teršimą į Lietuvą.

Kai kurie veikėjai aiškina, kad modernios aukštosios technologijos užtikrins ekologiją. Tai ko tada danai veržiasi į kitas šalis? Todėl, kad kiaulių verslas užtikrina šimtamilijoninį pelną, o mokesčiai - šimtus kartų mažesni. Be to, ir algas čia moka 10 kartų mažesnes nei Danijoje. Kai paklausi kodėl, sako, kad cigaretės Lietuvoje pigesnės.

- O kodėl išduodami leidimai plėsti kiaulides, jei tai Lietuvai neduoda jokio pelno, tik palieka smarvę?

- Danai supirkinėja esamus kiaulių kompleksus ir juos šėtoniškai plečia. Štai Kalvarijos kompleksą išplėtė beveik 10 kartų ir jis per metus duoda apie 10 mln. litų pelno. Centrinės valdžios pas mus nėra, valstybės nėra. Aukščiausia valdžia nuolaidžiauja. Liko tik pavienės savivaldybės su varganais baudžiauninkais -
vietiniais gyventojais. Jie turi vieni kovoti su milijonieriais.

- O žalieji ar padės gyventojams kovoti prieš kiaulidžių plėtimąsi?

- Dar danų europarlamentarė Lietuvą yra įspėjusi: neįsileiskite mūsų kiaulininkų, mūsų „mafiozų“, nes tik priterš Lietuvą, valstybė turės mokėti baudas už Baltijos jūros teršimą, o danai tik pasiims pelnus ir nieko iš to nebus. Ir mokės minimalias algas mūsų darbininkams. Taip ir yra.

 - Tai ar padės žalieji? Gal bandys pagalbos ieškoti tarptautinėse organizacijose, tarp užsienio žaliųjų?

- Tai kad dauguma tų tarptautinių organizacijų eina su kiaulininkais išvien. Taip pat ir žalieji. O mes ir taip prisidedame. Be mūsų nieko nebūtų buvę. Ir Kalvarijos gyventojai su mumis konsultavosi. Jei ne mes, gyventojai nieko ir nesakytų, nesibylinėtų, nes tik mes išaiškiname, kad tik nuo jų priklauso, kas bus. Tada atsiranda vienas kitas aktyvesnis ir kažkas prasideda.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"