Abejonių keliančiai Tūkstantmečio mokyklų programai - 210 mln. eurų

Tiesa, ministrė pažadėjo, kad 2025 metais turėti pokyčius 150 mokyklų tėra pirmasis žingsnis: esą pagrindinis tikslas - kad visos šalies mokyklos ateityje taptų Tūkstantmečio mokyklomis.

„Tūkstantmečio mokyklų programa yra nukreipta į nuoseklų visų Lietuvos mokyklų stiprinimą ir atnaujinimą, taip mažinant pasiekimų atotrūkius, kurie šiuo metu gali siekti net iki dvejų metų. Ir tai tik pirmas etapas - visas tūkstantis mūsų mokyklų turi būti geros", - teigė ji.

J.Šiugždinienės teigimu, sukurta mokyklų infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai bus prieinami gretimų mokyklų mokiniams bei mokytojams.

„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje derybose su Europos Komisija dėl šios programos ir tikimės, kad programa bus greitu metu patvirtinta ir jai skirta 210 mln. eurų", - sakė ministrė, pasak kurios, iš šių lėšų planuojama pastatyti bent vieną mokyklą didmiestyje. Visgi, pasak jos, tai yra ne statybų, o galimybių programa.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad ši programa yra skirta valstybinėms mokykloms, kurios nevykdo mokinių atrankos. Programa siekiama, kad 2025 m. ne mažiau nei 80 proc. savivaldybių būtų sudarusios sutartis įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklos projektus. Esą tada pagerės ne mažiau nei 100 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokymosi sąlygos, ne mažiau nei 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų bei mokyklų vadovų pagerins savo kompetencijas. Programa turėtų startuoti jau ateinantį sausį. Tūkstantmečio mokyklomis" galės tapti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.

Taip pat akcentuojama, kad programoje numatomos lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti, laikantis universalaus dizaino principų (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.).

Tačiau tokie užmojai neįtikino Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbančių opozicijos atstovų. „Valstiečiui" akademikui Eugenijui Jovaišai, kuriam siekis gerinti ugdymo kokybę bent jau dalyje mokyklų atrodo sveikintinas, nerimą kelia mokyklų, dalyvausiančių programoje, atrankos kriterijai. Mat nebus atsižvelgiama į tai, kaip pagal pasiekimus atrodo savivaldybės ar atskiros ugdymo įstaigos. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad kartu ketinama optimizuoti mokyklų tinklą, uždarant mažas mokyklas.

„Yra mokykla - yra gyvenvietė, nėra mokyklos - nėra gyvenvietės", - įspėjo akademikas.

E.Jovaišą stebina ir planuojamas lėšų paskirstymas. Pavyzdžiui, 20-čiai savivaldybių bus atriekta 50 mln. eurų, o trims - net 60 mln. eurų.

„O jei savivaldybėje yra mažiau nei 1000 vaikų, ji galės tikėtis tik 0,5 mln. eurų injekcijos. Didžiulė disproporcija teritoriniu požiūriu tik dar labiau sustiprins švietimo netolygumus", - pastebėjo parlamentaras.

Jam antrino kolegė „darbietė" Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Pasak jos, tai, kad ugdymo kokybė išaugs tik mažiau nei trečdalyje mokyklų bei tik penktadaliui moksleivių, tik dar labiau didins atotrūkį tarp švietimo įstaigų.

J.Šiugždinienė pripažino, kad programa yra tobulintina, jos rengėjai laukia konstruktyvių pasiūlymų. Pasak ministrės, nėra tikslo tiesiog uždaryti mažas mokyklas, tačiau esą tai neišvengiama norint visiems vaikams suteikti galimybes. Neva Vyriausybės jau paprašyta daugiau pinigų vaikų pavėžėjimui, kad jie kelyje į ugdymo įstaigas neužtruktų valandos ar daugiau. Į E.Jovaišos repliką, kad, uždarius mokyklas, nyks kaimai, J.Šiugždinienė sureagavo keistai. Esą kaip tik bus atvirkščiai: tėvai, užsitikrinę, kad vaikai bus pavėžėjami į geras mokyklas, kaip tik liks gyventi ten, kur ramiau, ir kur taip pat bus kuriama infrastruktūra vaikams.