1 nuotr.Vyriausybė pritarė įstatyminėms pataisoms, kurios supaprastintų valstybinės žemės ir valstybės bendrovių valdomos žemės perdavimą stambiems investicijų projektams – nebereikėtų viešojo konkurso ar aukciono. Teigiama, kad pakeitimų tikslas – skatinti privačias investicijas ne tik valstybės lėšomis, bet ir valstybine bei valstybės valdomų bendrovių žeme.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateikto projekto pažymoje rašoma, kad pataisomis būtų nustatyta galimybė valstybinę žemę investuotojui parduoti už kainą, nustatytą pagal vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat būtų numatyta, jog valstybės valdomų bendrovių valdoma žemė, minėtų bendrovių pritarimu, galėtų būti perleista investuotojams.
Tai reikštų, jog teritorija galėtų būti išnuomota be konkurso, parduota ne aukciono būdu arba net perleista neatlygintinai. Tiesa, pastaroji opcija būtų galima tik po to, kai investuotojas pasiekia stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytus sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus ir privačių kapitalo investicijų sumos kriterijus – iki tol žemė būtų nuomojama.
Valstybės bendrovėms praradimų atlyginimo tvarką nustatytų ekonomikos ir inovacijų ministras, joms atlyginant už nuosavybėn perleidžiamos žemės rinkos vertę. Su valstybės valdomomis bendrovėmis iš biudžeto lėšų atsiskaitytų EIM.
Įstatymo projekte taip pat numatyta suteikti galimybę elektros perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams, tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius nuomotis valstybinę žemę be aukciono.
Stambūs projektai būtų atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio
Projekto pažymoje rašoma, kad pataisomis būtų nustatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti investuotojus nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, kai investicijos siekia ne mažiau kaip 250 mln. eurų ir projektas turi stambaus projekto statusą.
Tiesa, tas pats galiotų ir investicijoms, kurios siekia ne mažiau kaip 20 mln. eurų, turi stambaus projekto statusą ir yra įgyvendinamos regione – ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Įstatymo projektu taip pat siūloma savivaldybių praradimams kompensuoti padidinti galimos dotacijos dydį nuo 5 iki 10 proc. stambaus projekto vertės ir nustatyti.
Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimų projektams dar turės pritarti Seimas.
Kaip skelbė ELTA, diskusijos apie investicijų pritraukimą ypač suintensyvėjo Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) kovo mėnesį paskelbus apie sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos.
Asociacijos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pernai investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekė 196 mln. eurų, šalyje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas.
Per penkerių metų laikotarpį agentūra pritraukė 237 TUI projektus, sukūrusius 19,7 tūkst. darbo vietų, bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.
Tiesa, pastebima, jog pandemija, geopolitinė situacija, darbo intelekto įtaka ir didžiųjų Europos valstybių ekonomikos lėtėjimas pastaruosius penkerius metus turėjo įtakos ir TUI.
Po „Aumovio“ pasitraukimo ministerijų vadovai ir verslas pradėjo svarstyti stambių investicijų subsidijavimą. Kaip sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas, ambicija yra, kad tam šalis skirtų 1 mlrd. eurų.
