1 nuotr.Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, jog nors Lietuvos kariniai pajėgumai gali atrodytų maži, valstybė turi, ką pasiūlyti.
„Yra sprendimai prisidėti ir padėti, užtikrinant laisvą laivybą ir navigaciją Hormuzo sąsiauryje. Mūsų pajėgumai gal iš pirmo žvilgsnio atrodytų (…) maži, bet iš tikrųjų, aptikėkite, turime, ką pasiūlyti“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė generolas.
„Daugiau gal fokusuojamės į išminavimo pajėgumus ir štabo karininkus. Šiai dienai dar vyksta planavimas, norime atliepti tai, ko prašo šalys, ir tada išeisime su konkrečiais pasiūlymais“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
