Mažiau nusikaltimų, mažiau pareigūnų – policijos vadovas įspėja apie naujas grėsmes

Beveik pusė pareigūnų - moterys

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pirmadienį spaudos konferencijoje paskelbė, kad pernai užregistruota daugiau nei 40 tūkst. nusikalstamų veikų. Tai 9 proc. mažiau nei 2024 m., nors nuo 2021 m. stebėtas nusikalstamumo augimas.

„Galime teigti, kad situacija pakankamai stabili", - konstatavo policijos vadovas.

Vis tik, anot jo, gatvėse sumažėjo ekipažų: 2020 m. jų per parą buvo vidutiniškai pasiunčiama 576, praėjusiais metais - 479.

A.Paulauskas sakė, kad daugėja incidentų, į kuriuos policija turi skubiai reaguoti, bet pavyko šiek tiek sutrumpinti reagavimo laiką. Penai į A kategorijos įvykius vidutiniškai reaguota per 8 minutes 13 sekundžių, į B kategorijos - per 11 minučių 56 sekundes. Per metus gauta 770 tūkst. pranešimų.

Policija 2025 m. baigė 31 pareigūnu mažiau nei pradėjo. Šiuo metu jų suskaičiuojama 7283, net 45 proc. - moterys. Komisaro pastebėjimu, tai pakankami retas atvejis visame pasaulyje.

Daugėja mašinų vagysčių

Policijos duomenimis, pernai daugiau nei penktadalį nusikaltimų sudarė vagystės. Pernai registruota apie 9200 vagysčių. Jų išaiškinama maždaug iki pusės. Apie 30 proc. sudaro vagystės iš prekybos centrų. Tačiau pernai išryškėjo automobilių vagysčių augimo tendencija. Tai sudarė net 26 proc. visų vagysčių.

Apie 15 proc. nusikaltimų - smurtas artimoje aplinkoje; apie 11 proc. - sukčiavimai, apie 8 proc. - transporto priemonių vairavimas neblaiviam (daugiau nei 1,5 prom.), virš 8 proc. - neteisėtas disponavimas kvaišalais.

2025 m. registruota bene mažiausias šalies istorijoje plėšimų skaičius - 247. Užfiksuoti 961 viešosios tvarkos pažeidimas, jų išaiškinta - virš 87 proc.

Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėta 4337 ikiteisminiai tyrimai, beveik 4000 bylų pasiekė teismus. Per metus gaunama virš 50 tūkst. pranešimų ir išduodama apie 19 tūkst. smurto orderių.

Policijos pareigūnus neramina eismo saugumo situacija: pernai Lietuvos keliuose žuvo 137, o 2024 m. -124 žmonės.

Nužudymų skaičius - stabilus

Anot A.Paulausko, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos gresia sėsti už grotų daugiau nei 6 metams, skaičius pastaraisiais metais išlieka stabilus. Apie 40 proc. jų sudaro disponavimas kvaišalais, platinimas.

Seksualinio pobūdžio nusikaltimai sudaro apie 5-6 proc.

Nužudymų skaičius išlieka gana stabilus - mažiau nei 100 per metus. Pernai fiksuoti 73 nužudymai ar pasikėsinimai nužudyti.

„Profesionalių ir kriminalinio pobūdžio nužudymų Lietuvoje neregistruojama daugelį metų. Dauguma tokių nusikaltimų įvyksta buitinėje aplinkoje", - aiškino A.Paulauskas.

Komisaras pažymėjo, kad daugėja sukčiavimų, kurių metu patiriama didelė žala. Dauguma jų - telefoniniai arba investiciniai sukčiavimai. Tokių nusikaltimų atskleidžiama tik apie 25 proc., nes jie dažnai yra tarptautiniai - daugelis „skambučių centrų" ir infrastruktūra yra kitose valstybėse.

Pernai rekordiškai daug policija sulaikė nelegalių cigarečių - daugiau nei 5,5 mln. pakelių. Tokie rūkalai atkeliauja ir iš pogrindinių Europos Sąjungos šalių fabrikų.

Nauji iššūkiai

A.Paulauskas nusakė ir kovos su organizuotu nusikalstamumu situaciją. Pasak jo, organizuotų grupuočių veiklos variklis išlieka narkotikų kontrabanda, gamyba ir platinimas. Tačiau gaujų veikla keliasi į kibernetinę erdvę, investuojama į kriptuotas komunikacijos platformas, konspiraciją.

Jeigu anksčiau organizuotas nusikalstamumas dažnai apsiribodavo nacionaliniu lygmeniu arba bent jau kontaktais su artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis, tai šiandien geografija yra išsiplėtusi praktiškai be ribų.

„Jau ir Atlanto vandenynas praktiškai neatskiria mūsų nusikalstamų grupuočių. Ta geografija yra ženkliai išsiplėtusi, todėl tyrimai tampa sudėtingesni ir reikalauja daugiau resursų", - aiškino policijos vadovas.

Anot jo, organizuoto nusikalstamumo nusikaltimų tyrime didelis iššūkis - kriptovaliutos. Pavyzdžiui, tai labai aiškiai matoma sukčiavimo srityje, naudojami labai sudėtingi mechanizmai, kaip tuos išviliotus pinigus paslėpti, kad būtų itin sunku atsekti jų judėjimą.

Be to, gaujos tampa labiau multikultūrinėmis.

„Jeigu dar prieš kelerius metus organizuotos nusikalstamos grupės dažnai formuodavosi pagal miestą, rajoną ar tautybę, tai šiandien to praktiškai nematome. Joms svarbiausia pelnas, o su kuo ir kaip jį gauti - antraeilis klausimas", - sakė A.Paulauskas.

Jo pastebėjimu, viena iš tendencijų - organizuotas nusikalstamumas įsilieja į legalius verslus, dažnai naudoja juos kaip priedangą, su tuo glaudžiai susijęs pinigų plovimas.

„Nors Lietuvoje tokie atvejai reti, neatmetame galimybės, kad organizuotos nusikalstamos grupės tam tikrus konfliktus gali spręsti ir naudodamos smurtą", - įspėjo policijos vadovas.