LRT taryba įpareigojo administraciją pašalinti Generalinės prokuratūros nustatytus pažeidimus

Penktadienį vykusiame neeiliniame Tarybos posėdyje išanalizuotas Generalinės prokuratūros birželio 19 d. LRT pateiktas nutarimas ir visuomeninio transliuotojo pristatyta informacija.

LRT taryba vienbalsiai įpareigojo visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę užtikrinti Generalinės prokuratūros nustatytų LRT pažeidimų pašalinimą bei pateikti Tarybai paaiškinimą dėl prokuratūros nustatytų viešojo intereso ir skaidrumo principo pažeidimų priežasčių.

LRT taryba posėdyje taip pat išrinko visuomeninio transliuotojo Vidaus audito tarnybos vadovę ir nurodė administracijai paskelbti naują konkursą LRT Etikos kontrolieriaus atrankai. 

Atsinaujinus Tarybos sudėčiai, LRT taryba posėdyje patvirtino naujus Tarybos komitetų pirmininkus. Pirkimų ir investicijų politikos komiteto pirmininku patvirtintas Renaldas Gudauskas, o Turinio komiteto pirmininke – Ramutė Ruškytė.

Po Seimo Audito komiteto prašymo ir papildomai atsiųstų dokumentų, Generalinė prokuratūra birželio viduryje ragino LRT pašalinti nustatytus teisės pažeidimus, susijusius su programų pirkimais.

Nutarime konstatuojama, kad LRT, paskelbusi savo interneto svetainėje ataskaitą apie 2025 m. neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus, neatskleidė joje duomenų apie fizinius asmenis, iš kurių pirko paslaugas, ir dėl visų pirkimų pateikė tik vieną bendrą paaiškinimą, kodėl ši informacija negali būti paskelbta viešai.

Be to, nustatyta, kad bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų fizinių asmenų – tiekėjų – vardų ir pavardžių interneto svetainėje viešai skelbiamose ataskaitose LRT priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus atvejo (pirkimo) vertinimo ir nenustačiusi individualių aplinkybių, reikšmingų užtikrinant pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo, viešumo bei tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

Prokuroro vertinimu, vienoda išimtis visiems tiekėjams negali būti pritaikyta, nes taikant teisės aktuose numatytas išimtis privalo būti įvertintos individualios aplinkybės.

ELTA primena, kad gegužę Seimo Audito komitetas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įpareigoti LRT laikytis teisės aktų reikalavimų ir atskleisti paslaugų tiekėjų – fizinių asmenų – vardus ir pavardes, iš kurių paslaugos buvo įsigytos neskelbiamos apklausos būdu.

Teigta, kad LRT, interpretuodama teisės aktų reikalavimus, laikosi pozicijos, jog fizinių asmenų vardų ir pavardžių atskleidimas, nurodant kiek pastariesiems sumokėta už nacionaliniam transliuotojui suteiktas paslaugas, neva pažeistų asmens duomenų apsaugą, teisėtus tiekėjų komercinius interesus.

Pasak Seimo Audito komiteto, nors LRT dėl tokios savo pozicijos ne kartą buvo kritikuota Valstybinės duomenų inspekcijos (VDI), Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), taip ir neįgyvendino Valstybės kontrolės (VK) rekomendacijos tokius duomenis paviešinti. Be to, nepateikė duomenų ir parlamentinę kontrolę vykdančiam Seimo Audito komitetui.