1 nuotr.„Vilmorus" tyrimo duomenimis tik 5 proc. apklaustųjų pritaria Ingridos Šimonytės vyriausybės sprendimui neveikiančiuose Vilniaus sporto rūmuose įkurdinti Žydų kultūros ir holokausto muziejų ir net 46,8 proc. apklaustųjų mano, kad čia turėtų būti Kultūros, sporto ir konferencijų centro vieta.
Vyčio paramos fondo užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą dėl Sporto rūmų ateities atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus" balandžio 17-28 dienomis.
Į klausimą „Jūsų nuomone, kas turėtų būti Vilniaus sporto rūmuose (šiuo metu jie neveikia)?" buvo pateikti galimi atsakymai: 1. Kultūros, sporto ir konferencijų centras; 2. Žydų kultūros ir holokausto muziejus; 3. Kultūros, sporto ir konferencijų centras bei Žydų kultūros ir holokausto muziejus; 4. Kita (nurodykite); 5. Nežinau.
Jo metu 28 miestuose ir 45 kaimuose buvo apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų gyventojų.
Pasak Vyčio fondo vicepirmininko Viliaus Kavaliausko, į apklausiamųjų ratą įtraukti ir provincijos gyventojai dėl to, kad Sporto rūmai ir buvo statomi, ir dabar pagal priklausomybę yra valstybės turtas. Tai mūsų valstybingumo simbolis - juk čia 1988 metų rudenį vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, čia buvo pašarvotos ir Sausio 13-osios aukos.
Priminsime skaitytojui, kad 2019 metų gruodį Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai pritarė techniniam Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos bei rūmų pritaikymo konferencijoms (kongresams) projektui.
2020 metų išvakarėse buvo gauti leidimai statybai ir teliko skelbti rangovo konkursą, bet... Sauliaus Skvernelio vyriausybę pakeitus I. Šimonytės kabinetui, padėtis keičiasi iš esmės.
Baigiant mokėti žydams kompensacijas už XX a. nusavintą jų bendruomenių turtą, premjerės siūlymu skiriama panaši kompensacija nusavintam privačiam žydų turtui - 37 mln. eurų, o 2024 metų vasarą nusprendžiama, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taptų memorialu kadaise jų teritorijoje buvusioms žydų kapinėms.
Vyriausybė pritarė, kad ne mažiau kaip 75 proc. memorialo turėtų būti skirta žydų kapinėms, jose palaidotiems asmenims ir žydų gyvenimui Vilniuje kapinių gyvavimo laikotarpiu, ir ne daugiau kaip 25 proc. - sovietinei kapinių išniekinimo politikai, pastato istorijai, jo vaidmeniui Lietuvos nepriklausomybės siekyje, pagerbiant įvykius, užkardžiusius žydų kapinių išniekinimą.
Tarp šių įvykių paminėtas ir Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas bei 1991 m. sausio 13-osios aukų pašarvojimas...
Vyčio paramos fondas, anot V. Kavaliausko, solidarizuojasi su architektais, pilietinėmis organizacijomis, prisimenančiomis Sąjūdžio istoriją ir Sausio 13-osios aukų laidotuves, su kultūros ir sporto puoselėtojais, kurių istorija taip pat buvo rašoma šiuose rūmuose ir tikisi, kad „Vilmorus" apklausa padės Gintauto Palucko vyriausybei priimti teisingą sprendimą šio reikšmingo nacionalinio paveldo atžvilgiu.
Jo teigimu, jeigu to pasirodys maža, dėl objektyvumo Vyčio paramos fondas neatmeta galimybės kreiptis ir į kitas nuomonės tyrimo agentūras, „kad būtų teisingai pristatyta piliečių nuomonė ir valstybės vadovai žinotų, ką apie jų veiksmus galvoja žmonės".
