Per Užgavėnes į namus įsileisti reikia visus velnius

Paklausus bet kurio praeivio gatvėje apie vasario mėnesį švenčiamas šventes, daugumai ant liežuvio galo pakimba iš Vakarų atklydusi Šv. Valentino diena. Tačiau vakar Vilniaus centriniame pašte surengtoje paskaitoje etnologė priminė senas tradicijas puoselėjančią Užgavėnių šventę, kuri nėra tik blynų valgymas ir pinigų kaulijimas.

Populiariausia kaukė - politiko

Po gyvūnų, mitinių personažų ir kitomis kaukėmis nuklotą centrinio pašto vestibiulį šmirinėjo būrys smalsių pradinukų, mat būtent jų rankomis pagamintos kaukės puošė patalpą ir priminė artėjančios šventės esmę.

Apie tai, kad kaukės yra vienas pagrindinių šventės akcentų, pasakojo ir etnologė Marija Liugienė. „Gyvūnai, tokie kaip meška, arklys, ožys, gervė ir pan., yra seniausi ir pagrindiniai kaukių personažai. Jos atėjo iš tų laikų, kai vyrai, vykdami į medžioklę, turėdavo sušokti ritualinius šokius, kad medžioklė būtų sėkminga“, - apie Užgavėnių ištakas pasakojo etnologė.

Žmonių sąmonei darantis mistinei atsirado tokie šventės veikėjai kaip velniai, raganos, laumės. Kone vėliausiai atsirado visiems puikiai žinomi personažai - čigonai, žydai ar vengrai. Anais laikais žmonės ėmė juos atkartoti iš savo gyvenimo.

„Dabar madingiausia yra politiko kaukė. Jei tik politikas keistai elgiasi arba ką nors ne taip padaro, per Užgavėnes būna mėgdžiojamas“, - naujausias Užgavėnių tendencijas pristatė moteris.

Švęsti reikia triukšmingai

Į duris baladojantys persirengėliai retą kurį šiais laikais džiugina. Tačiau anuomet šeima, kurios namus apeidavo žiemos gąsdintojai, buvo manoma, bus nelaiminga visus metus. „Visi stengėsi persirengėlius priimti ir pavaišinti. Tą dieną reikėjo kuo daugiau triukšmauti, baladotis, linksmintis ir pan. Kas ką nori, tas tą daro, ir, aišku, niekas dėl to nepyksta“, - linksmas tradicijas pristatė etnologė.

Šiandien daug dėmesio pasaulyje sulaukiantys Rio de Žaneiro ar Venecijos karnavalai, pasak M.Liugienės, yra ne kas kita kaip Užgavėnių atmaina. „Pavyzdžiui, Venecijoje vaidinamos rūmų damos. Jos yra statiškos, nieko neveikia, jų sėkmę rodo tai, kiek daug žmonių su jomis nori nusifotografuoti. O mūsų Užgavėnių personažai pilni veiklos. Jeigu jūs apsirengsite puikiausią kaukę, bet tik stovėsite, tai jūs būsite nepaveikus“, - karnavalų skirtumus išdėstė etnologė.

Išsivalo organizmas

Nors Užgavėnės yra pagoniška šventė, šiandien ji glaudžiai susijusi su krikščioniškomis Velykomis. Pirmiausia Užgavėnių data priklauso nuo to, kada bus švenčiamos Velykos. Jos būna pirmą pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio, o pavasario lygiadienis - maždaug kovo 22 d. Tada nuo Velykų šventės reikia atimti 46 dienas ir gausim Užgavėnes“, - šventės laiko nustatymą nupasakojo M.Liugienė.

Būtent todėl Užgavėnės dar laikomos, pasak etnologės, mėsėdžio pabaiga. „Per Užgavėnes reikia daug kartų valgyti mėsos. Ir valgyti tiek, kad pilvas pasidarytų kietesnis už kaktą. Paskui ateina septynios savaitės gavėnios, kai negalima valgyti mėsos, sviesto, jokių pieno produktų. Taip prieš vasarą organizmas išsivalo, atsiradus sulai, išgeriamos kelios statinės ir organizmas išsiplauna. Šito reikalavo gyvenimo būdas“, - nieko blogo trumpoje dietoje teigė nematanti moteris.