Mirė poetė ir vertėja Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė

Žinią apie rašytojos mirtį pirmadienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Atsisveikinti su poete bus galima antradienį nuo 16 iki 21 val. ir trečiadienį nuo 9 iki 12.30 val. Laidojimo paslaugų centro salėje Vilniuje. A. Puišytė bus laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse. 

A. Puišytė gimė 1930 metais Jurbarko rajone, Jurgeliškiuose. Iki 1952 metų mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje, vėliau eksternu baigė Kauno septintąją vidurinę mokyklą. 

1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą ir įgijo farmacininkės specialybę. 

Nuo 1955–1969 metų A. Puišytė dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 

A. Puišytė parašė ir išleido per trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. 

Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Friedrichą Hölderliną, Novalį, o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. 

2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba taip pat yra pelniusi prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas, poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, jai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklas.

Prezidentas pareiškė užuojautą

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl poetės, vertėjos, kultūros veikėjos mirties.

„Lietuva neteko iškilios kūrėjos - poetės ir vertėjos, kurios gyvenimas ir darbai liudija ištikimybę žodžiui, dvasinėms vertybėms ir tautos kultūrai. Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės kūryba išsiskyrė ypatinga vidine harmonija, jautriu santykiu su tradicija, mitologija ir žmogaus būtimi", - rašoma Prezidento užuojautoje.

Šalies vadovo užuojautoje taip pat pabrėžė, kad poetės kūrybinis palikimas yra reikšminga lietuvių literatūros dalis.

„Netekome ne tik talentingos poetės, bet ir atsidavusios kultūros puoselėtojos, kurios indėlis į lietuvių literatūrą, vertimus bei kultūrinį gyvenimą išliks svarbus ir ateityje. Jos darbai praturtino lietuvių kalbą, atvėrė pasaulinės poezijos horizontus ir stiprino mūsų kultūrinę tapatybę", - teigė prezidentas.