1 nuotr.Praėjusią savaitę sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 62 proc. iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat šalyje buvo fiksuotas mažiausias elektros poreikis šiais metais, pranešė „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, balandžio 13–19 d. elektros kaina Latvijoje ir Estijoje taip pat siekė 86 eurus už MWh.
„Dėl sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos Baltijos ir Šiaurės valstybėse bei penktadaliu mažesnės hidroelektrinių gamybos regione, gamybos trūkumą Baltijos šalyse užpildė brangesnės šiluminės elektrinės Lietuvoje ir Estijoje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Jo teigimu, prie sumažėjusios gamybos pasiūlos taip pat prisidėjo maža vėjo generacija Suomijoje, todėl išaugo elektros eksportas iš Estijos į Suomiją.
„Visa tai Lietuvoje lėmė 62 proc. vidutinės didmeninės elektros energijos kainos augimą. Įdomu tai, kad pirmą kartą po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos vidutinės savaitės kainos susilygino visose Baltijos šalyse“, – nurodo D. Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc. iki 219 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 83 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 181 GWh elektros – 19 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 224 GWh.
Daugiausia šalyje elektros gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 37 proc. iki 85 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 13 proc. iki 47 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 22 GWh, hidroelektrinės – 15 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 26 proc., šiluminės jėgainės – 12 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę augo 24 proc. iki 100 GWh. Fiksuota, kad 52 proc. elektros importo buvo iš Švedijos, 42 proc. – iš Latvijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 30 proc. ir siekė 52 GWh. Anot bendrovės, 39 proc. elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. – į Lenkiją, o 27 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 65 proc. Lenkijos ir 29 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 19 proc. Švedijos ir 44 proc. Lietuvos kryptimis.
