Ak, ta knygų mugė - ta susitikimų su literatūra ir vieno su kitu šventė. Visai kaip atlaidai mūsų tėvų laikais. Kur ir Dievą pagarbinti, ir su gausiai susirinkusiais, ne kasdien matomais artimaisiais pabendrauti, ir meilės beieškant akeles paganyti spėdavo... Argi čia kitaip? Vos įsmeigi žvilgsnį į mirguliuojančius knygų viršelius, tuoj jį atplėšti priverčia pro šalį einąs koks garsus aktorius, politikas ar gražuolė iš televizijos ekrano, vos išsivaduoji nuo jų - žiūrėk, jau per petį tapšnoja koks šimtą metų nematytas bendrakursis, giminaitis iš provincijos ar koks minios užsuptas pilietis, norįs paklausti, kaip jam surasti vieną ar kitą stendą, salę, knygą...
Ir verda, kunkuliuoja žmonių knibždėlynas, ir šnara žmonės, kaip knygų puslapiai.
Visko tame spalvingame balagane išties nei pamatyti, nei sužinoti neįmanoma, tad gal už manojo „kadro“ liko ir daugybė didžiausios svarbos renginių, bet mėginsiu apžvelgti bent tai, kas pirmąją mugės dieną man įstrigo labiausiai.
Žinoma, negalėjau nesidžiaugti giliai patriotiniame renginyje „Skaitome Maironį kartu“ lietuvių poezijos patriarcho Jono Mačiulio-Maironio eiles jo 150 metų jubiliejaus proga skaitančia maža mergaite - paties Maironio sūnėno Algirdo Lipčiaus dukters Filomenos anūke Gabriele Vaitiekūnaite, žiemiškai jaukią poeto jaunystės poemėlę perskaičiusiu broliu Juliumi Sasnausku, gražiai deklamuojančiu šalies kultūros ministru Arūnu Gelūnu, aktoriumi Juozu Budraičiu, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi Mindaugu Kvietkausku... Labiausiai patiko ne itin sklandžiai dainavusio bardo Ričardo Mikalajūno replika, esą Maironis šiais laikais šiurpina didžiumą politikų kaip baisus nacionalistas. Na, jei jie, žinoma, skaitę šio poeto eiles...
Nacionalinį orumą paglostė ir Editos Mildažytės knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas. Apskritai, mano manymu, ši ir be to šauni moteris padarė puikų ir mums visiems reikalingą darbą - kruopščiai po kruopelę surinko visus lietuvių tautos perliukus, kuriais ne tik galime didžiuotis - kurie unikalūs, kitų tautų neturimi.
„Apie silpnąsias Lietuvos puses šioje knygoje nerasite nė žodžio. Rašiau ją su didele meile ir tik mylinčiom akim žvelgiau į savo kraštą. Ir stebėjausi, kad žmonės skundžiasi gyvendami šiame nuostabiame krašte, kurį, grįžusi iš bet kurios kelionės, kaskart dvigubai labiau įsimyliu. Manau, kad ši knyga ne tik padės apie Lietuvą papasakoti pas jus į svečius užklydusiems užsieniečiams, ji pakels jūsų savivertę ir nacionalinės ambicijos jausmą“, - publikai sakė E.Mildažytė. Jos knygos pristatymo renginį užbaigė pats Virgilijus Noreika, užplėšdamas „Ko sėdi po langeliu“...
Virš dūzgiančių salių pakylėtą ir jaukiai įkurdintą radau ir ankstyvųjų Jurgos Ivanauskaitės piešinių, mandalų bei plakatų parodą. Šalia trijų įvairiomis kalbomis išleistų J.Ivanauskaitės knygų stendų. Visuomet laikiau Jurgą nė kiek ne prastesne (o gal dar geresne) dailininke nei rašytoja. Patiko ir ši, jaunatvišku maištu bei karščiu dvelkianti paroda. Beje, darbai - iki šiol niekur neeksponuoti. Žinoma, įsigijau ir knygų. Viena labiausiai lauktų - paskutinė paties Justino Marcinkevičiaus sudaryta trumpųjų eilėraščių (tarp kurių radau ir neskaitytų) knyga „Ranka parašyta“. Vos atsivertęs supratau, ką reiškia jos pavadinimas - šalia kiekvieno spausdinto eilėraščio rinkinyje yra ir jo rankraštis. Be galo įspūdinga. Nuostabus leidėjų sumanymas. Žinome, kad gero literatūros kūrinio rankraštis - didelė kolekcinė vertybė. Tad štai - po tokią vertybę galėsime turėti kiekvienas.
Knygos pratarmėje jos sudarytojas Valentinas Sventickas atskleidžia knygos atsiradimo detales: „2011 metų kovo pradžioje, jau po Just.Marcinkevičiaus mirties, ant rašytojo darbo stalo, be kitų dalykų, buvo rastas ir šios knygos rankraštis. Reikia pakartoti - rankraštis. Trumpuosius eilėraščius poetas ne kopijavo (iš ankstesnių knygų, mašinraščių ar kompiuterinių atspaudų), o perrašė ranka. Teisybė, yra čia ir naujų, niekur nespausdintų tekstų. Ir netikėtų. Niekas negali pasakyti, ar čia yra viskas, ką Just.Marcinkevičius norėjo sudėti į trumpųjų eilėraščių knygą. Čia viskas, ką jis perrašė iki 2010 metų gruodžio septintosios. Ir nieko daugiau. Verta pasakyti, kad pastarieji Just.Marcinkevičiaus rankraščiai nėra tokie tvarkingi ir dailūs, kokie paprastai būdavo ankstesni. Lyg būtų skubėta“.
Knygoje suradau „Ašarą Dievo aky“ ir dar kone devynias dešimtis panašios formos trumpųjų eilėraščių. Vienus jų visi atmintinai mokame, kiti - paskutiniųjų laikų - dvelkia išeinančio žmogaus liūdesiu, kartais - karčia gėla, kartais prasiveržia atvira nuoskauda: „Kuo mažiau savęs palikti tamsai./ Kam manęs dar reikia? Jums? Gal tamstai?/ Sakot, kad nereikia? Niekam? Niekam./ Tai, kaip sakoma, prie to ir liekam“, kai kurie dvelkia nušvitimu, susitaikymu su pasauliu ir su laukiančia mirtimi, su Dievu, kai kurie eilėraščiai vos trijų eilučių, kai kurie vos trijų žodžių, tarsi išminčiaus sentencijos... Iš tų eilėraščių, prie kurių esama datų, naujausi žymėti 2010-aisiais.
Šis, pavadinimu „Laisvė“, ne iš naujausiųjų, bet nesusivaldau jums jo nepaskelbęs viso:
Nepaimsi nepakelsi neparodysi
Nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi
Ne valiavimuos ne šūkiuose ne odėse
Mūs atodūsiuos ji matosi ir girdisi.
Iš vakar vykusių renginių verta paminėti S.Gedos „Freskų“ sutiktuves, naujoviško „Poezijos pavasario 2012“ almanacho idėjos, Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas - Marytė“ pristatymus, šiandien ketinu lankytis iškilmingame 2011 metų kūrybiškiausios knygos LLTI konkurso premijos laureato paskelbime ir knygų dvyliktuko aptarime, Viktorijos Daujotytės knygos „Justino Marcinkevičiaus žemė“, grupės „Skylė“ per dvi dešimtis metų užgyvento dainyno pristatymuose, labai knieti užsukti į naujos poeto Antano A.Jonyno knygos „Kambarys“ sutiktuves, pasiklausyti pokalbio su 2011 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Henriku Algiu Čigriejumi, o jei dar pakaks energijos - kyštelėti nosį ir į bičiulio poeto Gyčio Norvilo naujo poezijos rinkinio „Išlydžių zonos“ pristatymą.
Pravartu žinoti, kad šiandien knygų mugėje galima gauti Igno Staškevičiaus, Egidijaus Knispelio, Vilijos Blinkevičiūtės ir kitų daugiau ar mažiau žinomų rašytojų autografus.
