5 nuotr.30 metų lentvariškė, pradinių klasių mokytoja Kristina Kacevičiūtė – tituluočiausia Lietuvos tradicinės karatė atstovė. Penkis medalius Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojusi sportininkė nusprendė atsikvėpti, šių metų Kristinos kalendoriuje tarptautinių varžybų nėra. Vilniaus ir Lentvario vaikus karatė paslapčių mokanti K.Kacevičiūtė išduoda, kas akimirksniu grąžintų ją į varžybų sūkurį – galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Vaikystėje svajodavo apie olimpiadą
K.Kacevičiūtės sportinėje karjeroje stabtelėjimas. Pasaulio tradicinės karatė čempionatas, lapkritį vykęs Vilniuje – paskutinis Kristinos pasirodymas tarptautinėse varžybose. Šių metų kalendoriuje varžybų nenumatyta. Tąsyk Vilniuje Kristina fuku go rungtyje iškovojo sidabro medalį.
„Sprendimas padaryti pauzę brendo viduje. Buvo daug varžybų, daug pergalių, tačiau atėjo laikas pailsėti, kurti kitus planus“, - teigia Kristina, kurios treniruočių grafikas dėl to beveik nesumažėjo. Į šalį atidėtos tik varžybos.
„Treniruojuosi, toliau gilinuosi į karatė paslaptis, subtilybes, bet tai darau ne dėl varžybų, o dėl savęs“, - teigia pasaulio vicečempionė.
K.Kacevičiūtė pripažįsta, kad viskas vėl apsiverstų aukštyn kojomis, jei tradicinė karatė būtų įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Šių metų rudenį Tarptautinio olimpinio komiteto kongrese Kopenhagoje bus sprendžiama, kurias sporto šakas įtraukti į programą, išbraukus beisbolą ir softbolą. Rimčiausiais kandidatais laikomas regbis, golfas, sieninis, riedučių sportas ir viena karatė krypčių. Tiesa, naujosios sporto šakos olimpinėse žaidynėse galėtų debiutuoti tik 2016 metais.
„Tokiu atveju stengčiausi pakliūti į rinktinę ir dalyvauti olimpiadoje“, - pripažįsta K.Kacevičiūtė, kuriai olimpinės žaidynės visuomet buvo kažkas nepaprasto. Dar būdama vaikas ji negalėdavo atsitraukti nuo televizoriaus ekrano stebėdama olimpines žaidynes, o ypač atidarymo ceremoniją, kai nešinos vėliavomis žygiuodavo šalių delegacijos.
„Visąlaik apie tai svajodavau. Sportininkai, nešantys savo šalių vėliavas – nepaprastai žavu. Nenorėjau medalių, pergalių, tiesiog svajodavau eiti su jais kartu“, - šypsosi Kristina.
Vėliau, dalyvaujant, nors ir ne olimpiadoje, o Europos ir pasaulio čempionatuose, tą šiltą jausmą jai teko patirti. Atstovavimo savo šaliai akimirkas Kristinai vadina ypatingomis. „Tai jausmas, kai pajunti, kad svajonė pildosi“, - tikina sportininkė.
Nors atsiradus galimybei norėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, Kristina prisipažįsta iš dalies nenorinti, kad karatė taptų olimpine sporto šaka.
„Laimėti olimpinį medalį – kiekvieno sportininko svajonė. Jei sportininkas nerastų stiprybės likti prie teisingų karatė principų, karatė, kaip kovos menas, išsigimtų, taptų grynai sportu, kur svarbiausia – rezultato siekimas.
Pats rezultato siekimas neprieštarauja karatė filosofijai, bet žinote, kaip yra – žmogus rezultatą nori pasiekti lengviausiu būdu. Lengviausias būdas yra pataikauti teisėjams. Jau dabar daug karatė atstovų galvoja tik apie raumenų auginimą ir teisėjų vertinimą“, - teigia K.Kacevičiūtė.
Treniruočių pamokos praverčia gyvenime
Sportininkė neabejoja, kad karatė ugdo žmogaus charakterį, asmenybę. Dar tada, paauglystėje, aplinkiniai pastebėjo, kad Kristina pasikeitė pradėjusi treniruotis karatė.
„Niekada nebuvau labai energinga, buvau šiek tiek ramesnė, bet kartu ir labai nedrąsi, trūko pasitikėjimo savimi. Karatė tai davė. Davė vidinį supratimą, kad esu stipri. Stipri ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai“, - teigia K.Kacevičiūtė.
K.Kacevičiūtė gimė ir augo Lentvario miestelyje, Vilniaus pašonėje. Dabar čia dirba pradinių klasių mokytoja. Ji teigia, kad visose gyvenimo srityse – ant karatė kilimo, profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime – stengiasi išlikti tokia pat.
„Gyvenime daug ką iš treniruočių pasiimu. Ant karatė kilimo negali blaškyti pašalinės mintys, turi būti čia ir dabar, kad sugebėtum tinkamai reaguoti į varžovo ataką. Lygiai taip pat ir gyvenime: svarbiausia tai, kas vyksta dabar, reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turi dabar“, – pasakoja Kristina.
„Būtent treniruočių salėje išsiugdžiau sugebėjimą į problemas nereaguoti tarsi į pasaulio pabaigą. Jei ko nors negaliu pakeisti, stengiuosi nesinervinti. Atsiranda vidinė ramybė. Kai sugebi į problemą žiūrėti iš šono, ji neatrodo tokia didelė”.
Paperka nesuvaidintos emocijos
Nors karatė turi stiprų filosofinį užtaisą, Kristina nėra iš tų žmonių, kurie, susidomėję kovos menais, stačia galva pasineria į domėjimąsi Azijos kultūra. Japoniški patiekalai nėra jos mėgstamiausi, Japonija nėra ta šalis, į kurią norėtų nuvykti pirmiausia.
„Taip būna. Žmogus, susidomėjęs joga, jaučia pareigą nuvykti į Indiją. Susidomėjęs kovos menais – svajoja nuvykti į Japoniją. Aš – ne. Jei būtų galimybė, neatsisakyčiau, tačiau mane labiau traukia šilti kraštai, o labiausiai Egiptas“, - šypteli karatė meistrė.
Ją žavi senovės Egipto istorija, o istoriniai romanai apie faraonus yra jos skaitomiausios knygos. Egipto piramides Kristina svajoja vieną dieną išvysti savo akimis.
Be to, jai labai patinka sportas. Ne tik kovos menai. Kristina mėgsta diskutuoti apie futbolą, o UEFA Čempionų lygos finalo tarp „FC Barcelona“ ir „Manchester United“ komandų laukia su dideliu nekantrumu. „Puikus sezonas. Turiu dvi mėgstamas komandas, ir abi jos žais finale“, - sako pajėgiausia Lietuvos tradicinės karatė atstovė.
„Įsijungusi televizorių pirmiausia patikrinu sporto kanalus. Nebūtinai futbolas, mielai pasižiūriu visas sporto šakas. Sporte emocijos dažniausiai būna labai nuoširdžios. Jei tai yra džiaugsmas, tai ir yra džiaugsmas – nuoširdus, nesuvaidintas. Ne taip, kaip serialuose ar filmuose. Jei tai nusivylimas, jis irgi tikras. Mane tai paperka. Tai yra gražu. Žinau, ką reiškia laimėti, todėl smagu matyti, kai tai patiria ir kiti“, - sako K.Kacevičiūtė.
Kristina, pabaik sakinį!
Pavydžiu žmonėms, kurie... yra nerūpestingi.
Gera bausmė prasižengusiam vaikui... yra proga pasitaisyti.
Niekada gyvenime nesiryžčiau... šokti su lynu nuo Televizijos bokšto.
Geras mokinys yra tas... kuris visko nori.
Geras sportininkas yra tas... kuris džiaugiasi tobulėdamas ir laimėdamas net tada, kai nepasiseka.
Didžiausią baudą esu sumokėjusi... aišku, už greičio viršijimą vairuojant.
Dažniausiai sau prižadu... nepalikti darbų paskutinei minutei ir dažniausiai neištesiu šio pažado.
Žmonės sako, kad aš... esu linksma realistė.
Jei turėčiau 1 mln. eurų... keliaučiau ten, kur labai labai šilta.
Esu laimingiausia tuomet... kai šalia yra mylimi žmonės.
Visada sutiksiu, tik pasiūlykite... pakeliauti, visai nesvarbu, ar prie ežero, ar į kitą pasaulio kraštą.
Norėčiau susipažinti su... Briusu Vilisu, nes jis kietas ir kažkodėl atrodo geras žmogutis.
Jūs klystate, jei manote... kad aš galiu kalbėtis tik apie karatė.
Norėčiau, kad būtų išrastas... dulkių šluostymo aparatas. O gal jis jau išrastas?
Kai lauke lyja, mielai... žiūriu pro langą, bet nekišu nosies lauk.
Geras maistas yra tas... kurio nepersivalgydamas gali suvalgyti daug.
Geras vakarėlis yra tas... kur vyksta šokiai.
Geriausiai pailsiu... grodama pianinu, skaitydama knygą ar vaikščiodama gamtoje.
Per televizorių niekada nežiūriu... muilo operų ir laidų apie nusikaltimus.
Vieną dieną aš tikrai... nuvyksiu prie Egipto piramidžių.
„Eurovizijos“ konkurse sirgau už... Sashą Son, nes esu patriotė.
UEFA Čempionų lygos finalą laimės... „Manchester United“, nes jie geriausi.
Medalių kolekcija :
2006 m. - Europos čempionė ir pasaulio čempionato trečios vietos laimėtoja individualioje fuku go rungtyje.
2007 m. - Europos čempionato trečios vietos laimėtoja individualioje fuku go bei individualioje kumitė rungtyje.
2008 m. - pasaulio vicečempionė individualioje fuku go rungtyje.
