Šarlotės Rempling asmeninės paslaptys

Šiame žvilgsnyje kultinis režisierius Lukinas Viskontis (Luchino Visconti) kadaise įžvelgė „visą nugyventų metų naštą", nors tuomet jo savininkei buvo vos 23-eji. Šarlotė Rempling (Charlotte Rampling) šiandien figūruoja visų laikų elegantiškiausių moterų pirmajame dešimtuke šalia Greisės Keli (Grace Kelly), princesės Dianos ir kitų legendų.

Bet, skirtingai nuo jų, aktorė, nusifilmavusi daugiau kaip 100 filmų, visada išsiskyrė paslaptingumu.

Jaunoji maištininkė

Šeima, kurioje gimė ir augo Šarlotė ir jos vyresnioji sesuo Sara, iš šalies atrodė visiškai laiminga.

Mergaičių mama - dailininkė Izabelė Enė, o tėvas - Godfris Remplingas, karininkas, jaunystėje buvo garsus lengvaatletis, rungtyniavo D.Britanijos rinktinėje ir 1936 m. Berlyne net tapo olimpiniu čempionu estafetės rungtyje.

Šeimoje jis visai nebuvo švelnus ir rūpestingas. Sarai buvo 3-eji, kai gimė Šarlotė, ji tėvui kėlė tik nusivylimą, nes jis svajojo apie sūnų. Su mergaitėmis jis elgėsi kaip su pavaldiniais kariuomenėje.

„Buvau jo jaunesnioji leitenantė", - prisipažino aktorė po daugybės metų. Jis reikalaudavo besąlygiškai vykdyti jo įsakymus ir dukras muštruodavo kaip tikrus kareivius.

Būsimosios aktorės mama nedirbo: ji buvo pasirengusi bet kada viską palikti ir vykti paskui vyrą į jo naują tarnybos vietą.

Šarlotė iki 14 metų pakeitė 5 mokyklas. Kai jai buvo 9-eri, šeima persikėlė į Prancūziją, ir mergaitės pradėjo lankyti mokyklą Fontenblo, o po trejų metų - elitinę mokyklą Versalyje.

Gerai, kad jų griežtas tėvas nežinojo, kad mergaitės spėjo ne tik mokytis, bet ir kvėpuoti ore tvyrojusia laisvės dvasia. Šarlotei buvo 14-ika, o Sarai 17-ika, kai jos paslapčia nuo tėvų pradėjo dainuoti Stenmoro kabarete.

Kai apie tai sužinojo tėvas, religingoje šeimoje kilo baisus skandalas. Mergaitės jau buvo spėjusios „užsikrėsti" maištingumu ir tvirtino darysiančios tą ir toliau.

Nepadėjo nei grasinimai, nei trankymas kumščiu į stalą. Galop G.Remplingas pakėlė telefono ragelį, surinko numerį ir pranešė, kad jo dukterys nuo rytojaus pradeda mokytis stenografijos.

Sara nepaklusti nedrįso, o štai Šarlotė nė kojos nekėlė į kursus. Tėvo pykčiui ji nuėjo ne į kursus, o į modelių agentūrą, čia buvo iškart priimta - labai jau graži buvo jaunoji anglė.

Tiesa, vėliau ji buvo atleista dėl to paties žvilgsnio: jame nebuvo modeliui būtino lengvumo - iš nuotraukų žvelgė jauna mergina, bet jos akyse atsispindėjo suaugusios ir gyvenime nemažai patyrusios moters siela.

Dėl visko kalti buvo sunkūs vokai, bet griebtis plastinės operacijos, kad atitiktų kažkieno įsivaizduojamą lengvumą, ji visiškai neketino. Beje, nesioperavo nė karto per visą gyvenimą.

Laisvalaikiu ji su seseria gyveno itin laisvai, bet darė viską, kad tėvai apie tai nesužinotų. Viskas buvo gerai, iki kol Sara pastojo.

Po gimdymo ją apėmė depresija ir ji „nerado" geresnės išeities kaip nusižudyti, nes po visko stoti prieš tėvą jai atrodė neįsivaizduojama.

Nuo motinos vyresniosios dukters mirties aplinkybės buvo slepiamos, ji nieko apie jas nesužinojo. Po tos istorijos Šarlotė nustojo bendrauti su tėvu ir net po daugybės metų vadino jį tiesiog „pulkininku".

Jos manymu, jis buvo netiesiogiai kaltas dėl Saros mirties. Ji pati vos pajėgė atsigauti po sukrėtimo.

Anksčiau Šarlotė buvo nuolatinė jaunimo sambūrių dalyvė, o dabar uždraudė sau linksmintis, juk kaip galima žengti į šokių aikštelę po artimiausio žmogaus mirties...

Aktorė susirgo depresija, gydėsi klinikose, bet nusprendė: kad ir kas būtų, ji privalo gyventi, už save ir už Sarą.

Sesers mirtis turėjo įtakos ir renkantis vaidmenis: kai aktorė jau galėjo pati rinktis, kokiuose filmuose vaidinti, pirmenybę teikdavo niūriems ir seksualiai provokuojantiems filmams.

Puikūs vaidmenys kine

Į kiną ji pateko atsitiktinai. Šarlotė dirbo sekretore ir į ją atkreipė dėmesį atrankos direktorius, pasiūlęs išmėginti jėgas kine.

Šarlotė Rempling nusifilmavo keliuose nereikšminguose vaidmenyse, kurie net nebuvo paminėti titruose.

Supratusi, kad vien gražios išvaizdos kinui aiškiai nepakanka mergina užsirašė į aktorių kursus Karališkojoje menų mokykloje Londone, kartu toliau filmavosi.

L.Viskontis pamatė ją visiškai atsitiktinai. Jis kaip tik ieškojo aktorės filmui „Dievų žūtis", ir, vos metęs žvilgsnį į Šarlotę, suprato, kad ji turi filmuotis pas jį.

Tiesa, iš pradžių buvo ieškoma brandesnės aktorės, bet L.Viskontis pareiškė, kad „ta mergiūkštė" suvaidins ką nori ir pareikalavo pakviesti ją į kino bandymus.

Šarlotė tuo metu nė neįsivaizdavo, pas ką filmuosis. Jauna, įžūli mergiotė įsiveržė į studiją ir akiplėšiškai pareikalavo nuvesti ją pas „tą jūsų Viskontį". O jis stovėjo prieš ją negalėdamas patikėti reta sėkme: jis rado idealią vaidmens atlikėją.

Po to filmo į aktorę atkreipė dėmesį ir kiti italų kinematografininkai, o skandalingą, bet didžiulę šlovę Šarlotė pelnė pagrindiniu vaidmeniu L.Kavani filme „Naktinis portjė".

Ji suvaidino buvusią koncentracijos stovyklos kalinę, užmezgusią santykius su savo buvusiu kankintoju, saugojusiu kalines.

Jų meilė buvo liguista, su sadizmo ir mazochizmo priemaišomis, daug kuo atstumianti, bet tikra.

Po šio vaidmens Šarlotė Rempling tapo naująja dievaite ir nebeatsigynė garsiausių režisierių pasiūlymų.

Jie vienas per kitą kvietė aktorę į savo filmus, o jos visiškai netrikdė siūlomi scenarijai, ar tai būtų „Maksas, mano meilė", kuriame vaidino moterį, įsimylėjusią šimpanzę, ar „Zardozas", kuriame įkūnijo stiprią ir šaltakraujišką moterį, iš pradžių niekinančią pagrindinį herojų, bet paskui atsiduodančią aistrai.

Ji filmavosi V.Aleno „Žvaigždžių dulkių prisiminimai", F.Ozono dramose „Po smėliu" ir „Baseinas", S.Liumeto „Nuosprendis" ir dar dešimtyse filmų ir serialų.

Šarlotė pelnė daugybę apdovanojimų, buvo įvertinta Britų imperijos ordinu. Š.Rempling visada laikėsi savo devizo „Laisvė be kompromisų!" ir iki šiol yra ištikima jaunystės idealams.

Pernelyg laisva

Gražuolė aktorė visada traukė vyrų akis, bet daugiausia kalbų sukėlė jos santykiai su iškart dviem vyrais. Beje, kelis dešimtmečius ji neigė faktą, kad gyveno su abiem tuo pačiu metu.

Grįžusi po filmavimosi JAV į Londoną, ji dar neturėjo savo būsto, o nuomotis jį buvo pernelyg brangu. Ir ji priėmė savo draugo Rendelo Lorenso (Randall Laurence) pasiūlymą pagyventi pas jį.

Jis buvo neįtikėtinai išvaizdus, dirbo modeliu ir bet kuri to meto mergina būtų galėjusi juo didžiuotis. O netrukus pas juos atsikėlė ir aktorės agentas Brajenas Sautkombas (Bryan Southcombe). Suprantama, taip pat taupumo sumetimais.

Žinoma, apie aktorės gyvenimą po vienu stogu iškart su dviem vienišais vyrais buvo daug kalbama, o ji ilgus metus laikėsi savo: jų santykiuose nėra nieko smerktino. Ir tik prieš 75-metį ji dalykus pavadino tikraisiais vardais ir prisipažino: „Na, išties turėjau du vaikinus, kas tais laikais buvo gana drąsu. Mes visi buvome labai jauni."

Jie gyveno trise, bet teisybę slėpė vien dėl nenoro traumuoti konservatyvių tėvų ir laikėsi išorinio padorumo.

Dabar, kai tėvai paliko šį pasaulį, nutarė praskleisti paslapties skraistę, gaubiančią slapčiausią asmeninio gyvenimo dalį. Pastojusi ji ištekėjo už Brajeno Sautkombo (Bryan Southcombe) ir tikina neklystamai žinojusi, kas yra būsimo vaiko tėvas.

Beje, kad tas ryšys nėra toks jau nekaltas, daugelis ir taip nujautė, būtent todėl apie tai tiek šnekėjo. O Šarlotė tikino, kad savo gyvenimo būdu gynė pačią „laisvės" idėją.

1972 m. ji pagimdė sūnų Barnabį, kuris užaugęs tapo režisieriumi, o 1976 m. išsiskyrė su vyru, nes įsimylėjo prancūzų kompozitorių Žaną Mišelį Žarą (Jean-Michel Jarre).

Ji išėjo pas jį kartu su sūnumi, jis išsiskyrė su žmona ir išėjo iš namų su dukra, o netrukus jiems gimė sūnus Deividas. Sutuoktiniai drauge nugyveno 20 laimingų metų ir išsiskyrė, nors kompozitorius tikino, kad aktorė taip ir liko jo mūza ir jo meilė, ir kad jų aistra tiesiog įgavo naują formą.

Vargu ar Šarlotė galėjo su juo sutikti, juk ji per du dešimtmečius tiesiog suaugo su vyru, tapo jo ištikima padėjėja, pagrindine patarėja ir šalių, kuriose jis lankydavosi, kultūros konsultante.

Skyrybų priežastimi tapo daugkartinė vyro neištikimybė, apie kurią aktorė sužinojo iš bulvarinės spaudos.

Po skyrybų aktorė ir vėl patyrė didžiulę depresiją, turėjo gydytis ir dar pareiškė išeinanti iš kino. Tiesa, ji išties pradėjo mažiau filmuotis, bet kino visai nepaliko.

Po metų ji susipažino su Žanu Noeliu Tasė (Jean-Noël Tassez) prancūzų žurnalistu ir verslininku. Su juo ji gyveno iki pat jo mirties 2015 m.

2026 m. Šarlotei Rempling sukako 80 metų, ji vis dar filmuojasi. Tarp pastarųjų projektų - daug triukšmo sukėlęs „Kopa: antroji dalis", ‚Du fortepijonai" ir „Tėvas Motina Sesuo Brolis".