G7 finansų ministrai žada bendradarbiauti kovojant su „padidėjusia rizika“

Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimas įvyko tuo metu, kai ekonomikos grumiasi su JAV ir Izraelio karo prieš Iraną padariniais, o Europos šalys nerimauja dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos muitų bangos ir būgštauja, kad pozicija Rusijos atžvilgiu sušvelnės.

„Surengėme atviras, kartais sudėtingas, tiesiogines diskusijas, siekdami rasti ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus didžiausiems pasauliniams ekonominiams iššūkiams, kad užtikrintume ekonominį stabilumą“, – po susitikimo, kuriame dalyvavo JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, pareiškė Prancūzijos finansų ministras Roland‘as Lescure.

Tačiau baigiamajame G7 ministrų ir centrinių bankų valdytojų komunikate buvo dar kartą patvirtintas „mūsų įsipareigojimas vykdyti daugiašalį bendradarbiavimą sprendžiant pasaulio ekonomikai kylančias rizikas“.

Karo Artimuosiuose Rytuose fone pareiškime buvo atkreiptas dėmesys į „kelis sudėtingus pasaulinius iššūkius, reikalaujančius koordinuoto atsako“.

„Dabartinio konflikto akivaizdoje ekonominis neapibrėžtumas padidino riziką augimui ir infliacijai“, – sakoma pareiškime.

„Didelė pažanga“

Pareiškime išskiriamas „spaudimas energijos, maisto ir trąšų tiekimo grandinėse, kuris ypač veikia pažeidžiamiausias šalis“. 

Jame raginama „greitai atkurti laisvą ir saugų tranzitą“ per Hormuzo sąsiaurį – svarbų Persijos įlankos vandens kelią, kuriame laivyba tebėra labai ribota, nes Iranas karo pradžioje įvedė faktinę blokadą.

Paryžiuje įvykęs susitikimas, surengtas Prancūzijai pirmininkaujant G7 rotacijos tvarka, paruošia dirvą birželio mėnesį Prancūzijos Alpių kurorte prie ežero pakrantės Eviane vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriam pirmininkaus prezidentas Emmanuelis Macronas ir kuriame turėtų dalyvauti D. Trumpas.

Atsižvelgiant į E. Macrono tikslą išplėsti G7 klubo, kuriam priklauso Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV, aktualumą, į Paryžiuje vykusį susitikimą buvo pakviestos grupei nepriklausančios šalys Brazilija, Indija, Kenija ir Pietų Korėja.

„Manau, kad padarėme didelę pažangą, jog mūsų lyderiai (Eviane) galėtų bent jau užbaigti jį tokiais svarbiais, labai konkrečiais klausimais, kaip ypatingos svarbos mineralai ir pasaulinio disbalanso sprendimas“, – pažymėjo R. Lescure.

Vieningi dėl Rusijos

Didėjant susirūpinimui dėl to, kaip kovoti su žaliavinės naftos kainų šuoliu, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, JAV sukėlė sąjungininkų nerimą, nes paskelbė, kad laikinai pratęsiamas sankcijų jūroje esančiai Rusijos naftai panaikinimas.

„Noras išlaikyti spaudimą Rusijai buvo vieningas“, – tvirtino R. Lescure.

Tačiau prieš prasidedant antrajai derybų dienai Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis pasmerkė naujausią JAV sprendimą panaikinti sankcijas rusiškai naftai.

„ES požiuriu, mes nemanome, kad dabar tinkamas metas mažinti spaudimą Rusijai“, – teigė jis.

„Tiesą sakant, Rusija gauna naudos iš karo Irane ir iškastinio kuro kainų kilimo“, – kalbėjo komisaras.

„Jei jau taip, mes turėtume didinti spaudimą“, – nurodė V. Dombrovskis.

Vašingtonas šią žinią paskelbė po primosios derybų dienos pirmadienį, o S. Bessentas tinkle „X“ tikino, kad ši priemonė „suteiks papildomo lankstumo“ ir „padės stabilizuoti fizinę naftos rinką“.

„Sekretorius Bessentas patikino mus, kad tai laikina priemonė, tačiau žinome, jog tai jau antras šios priemonės, kuri iš pradžių turėjo galioti tik 30 dienų, pratęsimas“, – dėstė V. Dombrovskis.

S. Bessentas „X“ paskyroje parašė, kad Paryžiuje surengė „konstruktyvias diskusijas“ tokiais klausimais, kaip pasaulinis disbalansas, kibernetinis saugumas, „Irano keliama teroristinė grėsmė“ ir ypatingos svarbos mineralai.

Ypatingos svarbos mineralų, naudojamų įvairiose prekėse, tiekimas turėtų būti vienas svarbiausių klausimų lyderių aukščiausiojo lygio susitikime.

Vakarų šalys kaltina Kiniją, kuri nėra G7 narė ir nebuvo pakviesta į susitikimus, ribojant eksportą ir naudojantis dominuojama padėtimi.