E.Driukaitė: "Ne viskas pinigais skaičiuojama"

Daug kam iš serialo "Gedimino 11" gerai žinoma aktorė EGLĖ DRIUKAITĖ (32) žiūrovams pristatė savo naują darbą - televizorių ekranus jau pasiekusiame Lietuvos ir Gruzijos seriale "Vyno kelias" ji vaidina nuo pavojų bėgančią, savų paslapčių turinčią Juliją. Beje, praeitą vasarą už ilgamečio širdies draugo Viliaus Alesiaus iš grupės "Skamp" ištekėjusi Eglė ir pati ne prieš paslaptis - moteris nemano, kad sutuoktiniai vienas kitam turi būti it atvira knyga.

- Ar besifilmuojant seriale teko lankytis Gruzijoje?

- Ne. Su gruzinų aktoriumi Vano Dugladze kol kas filmavausi tik Lietuvoje. Nors Gruzija man jau labai seniai yra svajonių šalis. Labai noriu ją pamatyti ir tikiu, kad savo svajonę įgyvendinsiu.

- Tai prie Gruzijos kol kas prisilietėte tik per gruziną aktorių?

- Taip, jam būdinga ta atpažįstama pietietiška išvaizda ir temperamentas.

- Kuo svečias nustebino labiausiai?

- Imlumu lietuvių kalbai. Vano pats gaudo žodžius, aiškinasi, ką jie reiškia, ir kartais net ištisais sakiniais pašneka lietuviškai - tai yra nuostabu! O, pavyzdžiui, man pačiai išmokti pakalbėti gruziniškai serialo anonsams buvo tikras iššūkis. Pradžioje nė nesupratau, kur prasideda ir baigiasi sakinys, kur yra atskiri žodžiai...

- Ar Gruzijoje skiriasi požiūris į vyro ir moters santykius?

- Tikrai skiriasi. Ten dar labai gajos tradicijos, o reikalavimai partneriams - kitokie nei pas mus. Nors ir ten poros jau pradeda gyventi nesusituokusios, vis dėlto tėvų, visuomenės požiūris yra neigiamas. Nes mergina iki vestuvių turi būti nekalta, jos sutuoktinis jai turi būti pirmas vyras...

- Judu su Viliumi iki vestuvių draugavote 9 metus. Kaip apsisprendėte tuoktis?

- Natūraliai ėjome ir priėjome... Aišku, iki šio žingsnio mūsų kelyje buvo ir vingių, ir duobių. Bet abu žengėme į santuoką su atsakomybe ir noru. Mums viskas įvyko natūraliai.

- Ar jūsų draugystės tikslas buvo vestuvės?

- Tikrai ne. Jei vestuvės būtų buvusios tikslas, tai nebūtų buvę tų devynerių metų draugystės.

- Kas po vestuvių pasikeitė?

- Mano, kaip ištekėjusios moters, patirtis dar nedidelė (Vilius Alesius ir Eglė susituokė praėjusių metų liepą - aut. past.), bet tikrai galiu pasakyti, kad kažkas pasikeitė. Tai sunkiai įvardijama, bet įvyko tarsi kažkoks... susijungimas. Aiškiai pajutau, kad anksčiau buvome pora, o dabar esame šeima.

- Ar planuojate turėti vaikų?

- Bažnytinės santuokos pagrindas yra vaikai. Jei mes tuokėmės bažnyčioje, vadinasi, su ta mintimi...

- Jūsų herojė naujajame filme pristatoma kaip turinti paslapčių. O pačiai gyvenime ar patinka paslaptys? Ar jų reikia dviejų žmonių santykiuose?

- Tikrai nemanau, kad reikia sakyti viską, ką galvoji. Kiekvienas žmogus turi savų paslapčių ir nemanau, kad vyras žmonai ar žmona vyrui turi atskleisti viską. Būti kaip atversta knyga. Manau, dalis puslapių toje knygoje yra dienoraštis ir niekam nevalia jų skaityti.

- Kartais tenka išgirsti, kad žmogui subręsti reikia kuo daugiau ir gerų, ir blogų patyrimų, o kartais gal net ir į giliausią duobę įkristi, kad iš jos pakiltų...

- Ačiū Dievui, jei žmogus krito, pasiekė dugną ir tapo kitoks. Ačiū Dievui, kad jis pakilo. Bet būna daug atvejų, kai žmonės nesugeba ir neišsikapsto iš to. Tarp menininkų pasitaiko tokių tragiškų atvejų. Kalbant apie aktoriaus darbą: nebūtina būti prostitute, kad ją suvaidintum, ir nebūtina būti narkomanu, kad suvaidintum apsvaigusį. Ribas galima peržengti labai greitai, bet ar sugebėsi grįžti atgal?

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Mėgstu stalo žaidimus ir jau kelerius metus žaidžiu protų mūšius. Labai patinka ir kartu tai yra proga susitikti su draugais. Laisvalaikiu mėgstu ir namie pabūti - skaityti, filmus žiūrėti, pasivaikščioti su šuniu.

- Ar turite mielą dienos ritualą?

- Arbatos ar kavos puodelis iš ryto arba vanduo su citrina... Niekada neišeinu iš namų nepapusryčiavusi ar ko nors į burną neįsidėjusi.

- Ką šįryt valgėte pusryčių?

- Išsikepiau karštų sumuštinių.

- Ko visai nevalgote?

- Nesu išranki maistui. Ir man labai patinka paragauti ko nors naujo, gurmaniško. Beje, pamėgau moliūgus. Tėvai augina, šią vasarą buvo labai geras derlius, tai ir draugai, ir giminės buvo apdalyti. Domiuosi įvairiomis prieskoninėmis ir arbatai naudojamomis žolelėmis, tai sode yra žalumynų kampelis. Namie ant palangės auga aštrusis pipiras - ir namus puošia, ir patiekalams paskaninti tinka.

- Kodėl jūsų nematyti įvairiuose televizijos projektuose?

- Tie projektai turbūt yra reikalingi, bet aš savęs juose nematau. Turbūt, gavusi pasiūlymą šokti ar dainuoti, atsisakyčiau. Bet televizijos aš neignoruoju. Juk ir serialai, kuriuose vaidinu, rodomi per televiziją.

- Koks jūsų mėgstamiausias serialas?

- Anksčiau labai žiūrėdavau "Sopranus". Tai kinui artimas serialas. Iš jo yra ko pasimokyti. "Seksas ir miestas" man buvo labai netikėtas ir įdomus. Teko bendrauti su Lietuvoje kuriančia režisiere Jana Ros (Yana Ross), kuri yra prisidėjusi prie šio serialo filmavimo. Pasirodo, šiam serialui buvo sutelktos tokios pajėgos ir tai tokia protu nesuvokiama mašina, kai vienas kostiumininkas turi 5 asistentus... Ir jei žiūrovui atrodo, kad veiksmas filmuojamas tiesiog vienoje iš Niujorko gatvių, kur praeiviai gyvena savo gyvenimą, tai taip nėra. Pasirodo, ten kiekvienas žmogus kadre yra aktorius, su sava apranga ir konkrečia užduotimi...

- Ar nesijaučiate nuskriausta to, kad gimėte mažoje šalyje ir kaip aktorei čia, palyginti su Holivudu, galimybės menkos...

- Aš prieš tą mūsų pačių deklaruojamą mažos šalies kompleksą. Esą mums nėra ko lygiuotis ir siekti kitų šalių lygio... Manau, turime puikių režisierių, ypač teatro, kurie žinomi visame pasaulyje. Negalvoju, kas būtų, jei būčiau gimusi JAV. Pagaliau ne viskas pinigais skaičiuojama.

- Kokio režisieriaus darbais žavitės?

- Didžiuojuosi, kad Eimuntas Nekrošius garsina Lietuvą. Kaip aktorė, norėčiau kada nors patirti, ką reiškia dirbti su šiuo žmogumi. Iš kino režisierių labai suintrigavęs yra Emilis Vėlyvis, vaidinti jo personažą būtų nuotykis. Lietuvoje yra puikių menininkų ir aš esu linkusi vertinti tai, kas yra, ką mes turime.

- Ar pavadintumėte save karjeriste?

- Ne. Man svarbu mano darbas, bet lipti per galvas ir intrigas regzti - tikrai tokia nesu. Kartais gal turėčiau būti didesnė karjeristė, labiau siekti tikslo, bet... nemoku aš taip.

- Ko esate gyvenime atsisakiusi kaip... išaugto? Nebereikalingo?