Rumunijos parlamentas balsavo už nepasitikėjimą proeuropietišku ministru pirmininku

Socialdemokratų partijos (PSD), didžiausios Rumunijoje, sprendimas prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų teikiamo pasiūlymo sulaukė kritikos, kad jie įteisina stiprėjančius kraštutinius dešiniuosius. 

Už pasiūlymą gautas 281 balsas 464 vietų parlamente. I. Bolojano liberalai (PNL) ir jo sąjungininkai USR dalyvavo posėdyje, bet nebalsavo. 

PSD praėjusį mėnesį pasitraukė iš vyriausybės ir kartu su pagrindine Rumunijos kraštutinių dešiniųjų partija AUR pateikė šį pasiūlymą. 

Apklausos rodo, kad po pastarųjų parlamento rinkimų AUR aplenkė PSD – ją palaiko maždaug 37 proc. rinkėjų. 

AUR parėmusi PSD pavertė šią izoliuotą, išstumtą iš visuomenės ir politinės sistemos paraštėse laikomą partiją reikšminga politine žaidėja, teigia analitikai.  

AUR lyderis George‘as Simionas po balsavimo socialiniame tinkle X paskelbė, kad „šiandien buvo išgirstas žmonių balsas“, ir paragino šalį susitaikyti.

Įtampa su PSD išaugo, kai 57 metų I. Bolojanas ėmė reikalauti nepopuliarių taupymo priemonių siekiant sumažinti biudžeto deficitą, didžiausią Europos Sąjungoje. 

PSD lyderis Sorinas Grindeanu po balsavimo pareiškė, kad I. Bolojanas turėtų atsistatydinti, o „atsakingų partijų pareiga yra rasti sprendimą“. 

„Noriu, kad greitai sudarytume vyriausybę“, – sakė jis. 

Proeuropietiškas prezidentas Nicusoras Danas patikino, kad Rytų Europos šalis, turinti 19 mln. gyventojų, laikysis provakarietiškos krypties, ir atmetė galimybę, kad šalį valdys kraštutiniai dešinieji.

„Politinės diskusijos bus sunkios, bet mano, kaip prezidento, ir politinių partijų pareiga yra nukreipti Rumuniją teisinga linkme“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis. 

Prieš balsavimą parlamente I. Bolojanas gynė savo pastangas vykdyti reformas, kritikavo pasiūlymą kaip „melagingą, cinišką ir išgalvotą“. 

„Pasirinkau daryti tai, kas buvo skubu ir būtina mūsų šaliai“, – sakė jis.

I. Bolojano liberalai, PSD ir dar dvi proeuropietiškos partijos praėjusiais metais sudarė vyriausybę po rinkimų, kuriuose kraštutiniai dešinieji laimėjo precedento neturinčią pergalę – trečdalį vietų parlamente.

Susitarimas užbaigė politinius neramumus, kuriuos lėmė prezidento rinkimų anuliavimas dėl kaltinimų Rusijos kišimusi 2024 m. gruodį. Nepasitikėjimo I. Bolojanu pareiškimas dabar kelia grėsmę vėl įstumti šalį į nestabilumą. 

Apžvalgininkai mano, kad politinės derybos gali užtrukti kelias savaites ir baigtis naujos vyriausybės iš tų pačių keturių proeuropietiškų partijų sudarymu, bet su kitu premjeru. 

Kai kurių analitikų teigimu, socialdemokratų partijoje tvyro egzistencinis nerimas ir jie nežino, ką dabar daryti, kad grįžtų ten, kur anksčiau buvo. 

Nuo krizės pradžios palūkanų normos, kuriomis Rumunija skolinasi, išaugo, lėja euro atžvilgiu nuvertėjo. Rumunijos biudžeto deficitas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 7,9 proc. bendrojo vidaus produkto, nuo 2020 m. ES taiko šaliai pernelyg didelio deficito procedūrą.