1 nuotr.Seimas po pateikimo pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.
Už ministerijos siūlomą projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.
Bendru sutarimu pritarta siūlymui, kad projektą svarstytų Seimo užsienio reikalų komitetas (URK).
Projektą pateikęs užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas, kalbėdamas apie Lietuvos dalyvavimą komisijoje, pažymėjo, jog tai bus svarstoma ateityje.
„Jeigu kalbame apie Lietuvos įnašą į žalos registravimo mechanizmą, Lietuvos įmoka yra 27 tūkst. eurų. Ratifikavus paraiškų Komisiją, taipogi yra numatytas narystės mokestis. O dėl dalyvavimo Komisijoje, tai spręsime ateityje jau svarstydami mechanizmo įgyvendinimo klausimus“, – parlamentarams teigė V. Verbickas.
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas klausė, ar po ratifikavimo Lietuva prisidės prie tarptautinės korupcijos, kuriose figūruoja Ukraina, išaiškinimų. Savo ruožtu viceministras teigė, kad korupcijos užkardymas yra nacionalinė kompetencija. Visgi, jis pabrėžė, jog Lietuva jau dabar prisideda savo žiniomis ir projektais, kaip kovoti su korupcija Ukrainoje.
Tiesa, liberalas Simonas Kairys atkreipė dėmesį į tokią V. Ąžuolo repliką.
„Aš nesuprantu, ar V. Ąžuolas tiesiog kiekvieną kartą gauna įsakymą, signalą ir kodėl gerus sprendimus, kurie susiję su Ukraina, su pagalba jai, V. Ąžuolas, kuris priklauso valdančiajai daugumai, nori tiesiog apdergti, paniekinti, užmesti šešėlį, kažkaip sumenkinti, pažeminti“, – retoriškai klausė S. Kairys.
„V. Ąžuolui norėčiau palinkėti ypatingai palaikyti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą (ES), kur vienas iš derybinių failų yra kova su korupcija. (...) Nemėtykite kiekvieną kartą dėmių ant tikrai gerų sprendimų, kuriuos URM atneša parlamentui įtvirtinti“, – pridūrė jis.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, minima komisija bus nauja administracinė institucija, peržiūrėsianti, vertinsianti ir priimsianti sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, kuriuos sukėlė Rusija, užpuolusi Ukrainą. Komisija kiekvienu atveju nustatys mokėtinos kompensacijos, jei tokia turi būti, dydį.
Kalbama apie veiksmus, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Chartiją bei bet kokius Rusijos padarytus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus nuo 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau.
Konvencija, kurios ratifikavimas bus pateiktas Seimui, taip pat nustatys Komisijos įgaliojimus ir funkcijas, teisinį subjektiškumą, organizacinę struktūrą bei paraiškų nagrinėjimo tvarką.
Konvencijoje taip pat numatoma, kad Komisijos būstinė bus vienos iš konvencijos šalių teritorijoje. Tiesa, pažymima, kad būstinę prašoma įkurti Nyderlanduose. Kartu numatoma, jog komisijos biuras bus Ukrainoje.
ELTA primena, kad konvenciją Hagoje pernai gruodį pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Plataus masto invazija į Ukrainą pradėta 2022 m. vasarį. Tuo metu karas prasidėjo dar 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karo veiksmus Donbase.
