R.Ozolas: JAV taikinys - Iranas

Naujausia agentūros „Gallup“ atlikta apklausa rodo, kad tik 2 proc. amerikiečių Rusiją laiko pagrindine prieše, tuo tarpu 32 proc. gyventojų didžiausiu priešu laiko Iraną. Manipuliacija „visuomenės nuomone“ yra aiškus požymis, kad JAV jau pasirengusi karui su Iranu.

Iranas praėjusiais metais taip pat atliko tokią apklausą, tuomet 23 proc. respondentų pareiškė, kad JAV kelia didžiausią grėsmę.

Šiais metais JAV atliktos apklausos duomenimis, Kinija liko antroje vietoje - už ją pasisakė 23 proc., o 2011-aisiais - 16 proc.

10 proc. apklaustųjų mano, kad Šiaurės Korėja yra didžiausia priešė, 7 proc. - Afganistanas, 5 proc. - Irakas. Palyginti su praėjusiais metais, šie skaičiai sumažėjo.

Šeštą vietą dalijasi Rusija su Pakistanu. Japoniją ir Saudo Arabiją priešėmis laiko 1 proc. respondentų. Tokia pat dalis amerikiečių pareiškė, kad pati JAV kelia sau didžiausią pavojų.

1 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šalis neturi didžiausio priešo, 11 proc. neturėjo nuomonės. Vasario 2-5 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 1095 amerikiečiai, o duomenų patikimumo paklaida siekia 4 proc.

„Respublika“ paprašė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo pakomentuoti tokius apklausos rezultatus ir paklausė:

- Ar tokie apklausos rezultatai neparodo, kad Amerikos viešoji nuomonė jau rengiama naujam kariniam konfliktui?

- Tokie ryškūs skirtumai negali rodyti nieko kito, kaip labai rimto darbo apdorojant visuomenės nuomonę savo tikslų įgyvendinimo linkme faktą. Interpretuojama ta apklausa bus įvairiai, tačiau jeigu vertintume šį faktą sąžiningai, turbūt nekyla abejonių, kad kažkas labai rimto netrukus bus pademonstruota Irano atžvilgiu.

- Neseniai stebėjome „demokratijos eksportą“ į Iraką, Afganistaną, Libiją. Dabar tokiais pačiais metodais bus „išvaduotas“ ir Iranas?

- Iranas yra tik detalė visame tame paveiksle, kuris tapomas perorganizuojant pasaulį. Nemanau, kad kalbos apie „naująją pasaulio tvarką“ yra iš piršto laužtos. Jeigu jau toje akcijoje dalyvauja net popiežius, tuomet reikalas tikrai rimtas. Tai ne kokio nors klubo, ne kokio nors slapyvardžiu užsimaskavusio geopolitiko projektai... Tai jau yra labai rimtų pasaulio pokyčių ženklas. Vadinamųjų „naujosios pasaulio tvarkos“ konstruktorių idėja yra akivaizdi. Jungtinės Valstijos, nugalėjusios Sovietų Sąjungą, išėjo kaip pasaulio lyderis ir savo ideologiją nuo to laiko labai nuosekliai ir kietai skleidžia visur. Tokios priemonės, kaip Kuveito „išvadavimas“, dabar jau yra pernelyg menkos. Bandymai pertvarkyti šalį kokiais nors ekonominiais metodais iš vidaus Amerikos jau netenkina, nes nebėra tam laiko. Amerikos skola, kol jie lyderiauja pasaulyje, auga ne dienomis, o valandomis, finansinė katastrofa artėja, todėl nuolat prireikia tokių akcijų, kokias matėme Irake. O Irako akcija nuo pradžių iki galo buvo glaudžiai susieta su 2001 m. rugsėjo 11-ąja. Tai buvo ilgalaikės Amerikos „demokratijos“ tipo diegimo programos pasaulyje pradžia. Iranas dabar labai gražiai „įsipaišo“ į šį projektą, nes jis šiuo metu vienintelis visame arabų pasaulyje išlieka kaip visiškai savarankiška nacionalinė valstybė.

- Kuo visa tai baigsis? Ko mums laukti toliau? Ar galite prognozuoti tolesnius įvykius?

- Nemanau, kad Amerika su pritariančiomis šalimis pasitrauktų iš šiandien užimto „demokratijos eksporto“ kelio. Ji neturi kitos išeities. Nes tik krikščioniškąjį pasaulį privertusi gyventi pagal savo modelį ji gali tikėtis kokio nors rimtesnio poveikio kitoms galingoms civilizacijoms: kinų, indų, japonų... Kaip bus „apdorotas“ krikščioniškasis pasaulis, kaip bus susidorota su arabų civilizacija, nuo to priklauso ir tolesnės galimybės dorotis su kinų ir indų regionais. Bet iki tol dar Amerikai reikia padaryti labai daug darbų...

- Kaip šiame geopolitiniame žaidime turėtų elgtis Lietuva? Juk naivu tikėtis, kad liksime nuošalyje, todėl gal šiame žaidime galime iškelti savo interesus?

- Amerika iš Lietuvos tikisi labai daug. Tai rodo pastaruoju metu viena po kitos pasirodančios publikacijos apie JAV ambasadorės patikinimus, kad Lietuva yra labai svarbus tiek NATO, tiek Amerikos partneris šiuolaikiniame pasaulyje. Jeigu tokia nedidelė valstybė kaip Lietuva JAV diplomatinėje politikoje gali reikšti tiek daug, tai rodo, kad JAV reikalai nėra labai geri. Šiaip ar taip Lietuva galėtų bent jau pasinaudoti Amerikos palankumu, normalizuodama savo santykius su Lenkija. Lenkijos pretenzijos yra aiškiai JAV interesų Europoje viena iš atšakų, ji Amerikos matoma kaip buferinė zona Rusijai, dėl to ji yra projektuojama kaip didžioji Europos valstybė. O „didžioji“ Lenkija visada turėjo pretenzijų ir Lietuvai, ir Baltarusijai, ir Ukrainai. Tai, kad JAV visiškai nedalyvauja sprendžiant mūsų konfliktą su Lenkija, nieko nuostabaus, bet kad Lietuva tyli, nepanaudodama savo galimybių garantuoti sau palankesnes pozicijas - man tai yra nesuprantama.