Lenkija derasi su Pentagonu dėl JAV karių skaičiaus padidinimo šalyje

Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl „padidintų Amerikos pajėgumų“, tačiau atsargiai kalbėjo apie galimybę, kad iš Vokietijos išvykstantys kariai bus tiesiogiai perkelti į Lenkiją. 

„Turime palaukti Pentagono sprendimo“, – privačiam transliuotojui RMF24 sakė P. Zalewskis. 

„Mūsų tikslas – padidinti Amerikos pajėgumus Lenkijoje ir apskritai rytiniame flange“, – pabrėžė jis.

Regioninio saugumo padėtį supurtė prieštaringi pranešimai iš Vašingtono. Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas iš pradžių užsiminė apie maždaug 5 tūkst. karių išvedimą iš Vokietijos, bet prezidentas Donaldas Trumpas vėliau leido suprasti, kad galutinis skaičius bus gerokai didesnis. 

P. Zalewskis sakė, kad JAV karinis buvimas yra gyvybiškai svarbus ne tik Europos stabilumui ir gynybai nuo Rusijos grėsmių, bet ir Amerikos strateginiams interesams. Jis pridūrė, kad Europos bazės leidžia JAV projektuoti galią trijuose žemynuose. 

Jo nuomone, svarbiausias prioritetas šiuo metu yra naujos NATO strateginės koncepcijos „NATO 3.0“ sukūrimas. Tai – nauja Aljanso operacinė formulė, pagal kurią Europa imsis kur kas daugiau veiksmų ir prisiims atsakomybę už įprastinę gynybą nuo Rusijos. 

„Lenkija yra šio proceso lyderė“, – sakė P. Zalewskis ir pridūrė, kad Europos karinis augimas yra labai svarbus siekiant įtikinti JAV likti žemyne. 

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kalbėjęs iš Armėnijos po pirmadienį vykusio Europos politinės bendruomenės susitikimo aukščiausiuoju lygiu, irgi minėjo būtinybę stiprinti saugumą perkeliant karius tarp sąjungininkių, tuo pačiu metu paisant diplomatinio subtilumo. 

„Jei bus bent kokia galimybė padidinti Amerikos buvimą Lenkijoje, vyriausybė ir prezidentas glaudžiai ir darniai bendradarbiaus“, – sakė D. Tuskas. 

Jis atmetė gandus apie politinę jo administracijos ir prezidento Karolio Nawrockio konkurenciją santykiuose su JAV ir sakė, kad „proamerikietiškumas“ reiškia viso transatlantinio ryšio stiprinimą, o ne vien kariuomenės „nugvelbimą“ iš kaimynių. 

D. Tuskas pripažino, kad derybos vyksta jau dvejus metus, tačiau JAV užsienio politikos dėmesio centro perkėlimas, ypač į Artimuosius Rytus ir konfliktą su Iranu, apsunkina pastangas išlaikyti Vašingtono dėmesį į frontą Ukrainoje ir Lenkijos saugumą. 

Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 tūkst.-37 tūkst. JAV karių. D. Trumpas kritikavo Berlyną, Romą ir Madridą dėl nepakankamų išlaidų gynybai bei užsiminė, kad gali išvesti karius iš Italijos ir Ispanijos. 

Kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį sumenkino šį žingsnį sakydamas, kad karių mažinimas jau seniai aptariamas ir nėra susijęs su asmeniniais ginčais su JAV administracija. 

NATO atstovė spaudai Allison Hart patvirtino, kad Aljansas bendradarbiauja su Vašingtonu siekdamas išsamiau sužinoti apie planuojamą išvedimą, o D. Tuskas perspėjo, kad „tebesitęsianti mūsų Aljanso dezintegracija“ kelia didžiausią grėsmę transatlantinei bendruomenei.