Turistai Pietų Korėjoje plūsta į „Starbucks“ kavinę su vaizdu į Šiaurės Korėją

Sveiki atvykę į „Aegibong Starbucks“ Kimpe – mieste, kuris yra mažiau nei valanda kelio automobiliu nuo sostinės Seulo, bet jau visiškai kitame pasaulyje nuo uždaros šiaurinės kaimynės už mažiau nei dviejų kilometrų per Hangango upę.

Ant kalvos po observatorija „Aegibong Peace Ecopark“, iš kurios teleskopais stebima valstybė atsiskyrėlė, įsikūrusi kavinė nuo atidarymo 2024 m. lapkritį sulaukė dešimčių tūkstančių lankytojų iš Pietų Korėjos ir užsienio.

Su šeima Pietų Korėjoje besilankantis Kim Jong-hyunas iš San Diego teigė, kad jį į kalvos viršūnę patraukė būtent šis ironiškas kontrastas.

„Kai išgirdau, kad čia yra „Starbucks“, man pasirodė savaime suprantama, kad turiu atvykti ir pats tai pamatyti. Tai gana neįprasta“, – sakė jis AFP.

Norintieji patekti į parką, kuriame yra kavinė, turi iš anksto užsisakyti bilietus.

Tada lankytojai iš automobilių stovėjimo aikštelės važiuoja parko administracijos autobusu ir kerta kariuomenės patikros punktą, kurį saugo ginkluoti Pietų Korėjos jūrų pėstininkai.

Ši kelionė yra dalis nuotykio – einant paskutiniuoju Pietų Korėjos teritorijos ruožu galima žvalgytis į dirbamos žemės ir kalnų peizažus šalyje, kurios įvaizdžio užsienyje visišką kontrolę siekia vykdyti Kim Jong Uno vadovaujama vyriausybė.

Į Šiaurės Korėją gali patekti labai mažai užsienio žurnalistų ar turistų – daugiausia iš sąjungininkių Rusijos ir Kinijos – ir tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.

Formaliai Pietų ir Šiaurės Korėja kariauja, nes 1950–1953 m. konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Šias valstybes skiria teritorija ironišku pavadinimu – demilitarizuota zona.

Pietų Korėja, kuri yra svarbi JAV sąjungininkė saugumo srityje, pakilo iš karo griuvėsių ir sukūrė pažangią ekonomiką: šalyje susikūrė „Samsung Electronics“ ir kitos technologijų milžinės.

O štai Šiaurės Korėja, kurią geležine ranka valdo trečios kartos lyderis, yra paralyžiuota sankcijų dėl siekio turėti branduolinių ginklų.

Visiškai kitokio masto

Turistas iš Airijos Jamesas Seymouras naujienų agentūrai AFP pasakojo iš apžvalgos aikštelės išvydęs „visiškas priešingybes“.

„Esame iš Belfasto ir esame šiek tiek pripratę prie karo (...), prie neramumų ir panašiai, jei suprantate, ką noriu pasakyti“, – sakė jis, turėdamas omenyje konfesinį konfliktą, kuris XX a. pabaigoje buvo apėmęs Šiaurės Airiją.

Tačiau, pasak jo, stovėti prie sienos, gurkšnoti pasaulinio kavinių tinklo kavą žvelgiant į Šiaurės Korėjos niekuo neišsiskiriančius mažaaukščius pastatus buvo „visiškai kitokio masto“ patirtis.

„Nerasi nieko labiau amerikietiško už „Starbucks“, ir neatsirasi niekur toliau už Amerikos nei, žinote (...) Šiaurės Korėjoje“, – paaiškino J. Seymouras.

Parko administracijos duomenimis, nuo „Starbucks“ atidarymo „Aegibong Peace Ecopark“ lankytojų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.

Pernai užsienio turistų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo net 275 proc. iki 56 829. Daugiausia jų – beveik trečdalis – atvyko iš Kinijos.

Parką prižiūrinčio Kimpo kultūros fondo atstovas Lee Chun-woo naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis rezultatas – vien „Starbucks“ kavinės nuopelnas.

„Mirtis komunizmui“

Kavinių tinklo „Starbucks“ padalinys Pietų Korėjoje atskleidė, kad šią vietą pasirinko dėl „vaizdingos Hangango ir Imdžingango upių santakos“, kuri lankytojams siūlo „unikalią galimybę atsipalaiduoti gamtoje“.

Agentūrai AFP pateiktame komentare nebuvo paminėta, kad 136 kvadratinių metrų ploto kavinė yra arti Šiaurės Korėjos.

Apie uždarą Pietų Korėjos kaimynę buvo paatviravęs „Shinsegae Group“ pirmininkas Chungas Yong-jinas, kurio įmonė pagal licencijos sutartį valdo „Starbucks Korea“.

Keliuose įrašuose kanale „Instagram“, kuriuos jis vėliau ištrynė, Chungas keletą kartų pavartojo frazę „Mirtis komunizmui“.

„Kas kartą, kai Šiaurės Korėja paleisdavo raketas, investuotojai atsiimdavo savo pinigus“, – savo pasisakymus socialiniuose tinkluose 2022 m. aiškino Chungas.

Jis apibūdino save kaip „verslininką ir Pietų Korėjos pilietį, kuris kasdien gyvena nežinodamas, kada raketa gali smogti“ jo šaliai.

„Kai kuriems žmonėms „Mirtis komunizmui“ yra politinis šūkis. Man tai – realybė“, – teigė jis.